Paspartina vegetacinius procesus
Sodininkystės specialistai sutaria, kad rudenį pasodintų vaismedžių vegetacija prasideda greičiau. Jie reikalauja mažiau priežiūros ir dėmesio bei jų, skirtingai nei pavasarį pasodintų vaismedžių, nereikia nuolat lieti.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad rudenį sodinti galima tiek sodinukus, kurie yra užauginti dirvoje ir iš jos iškasti, tiek konteineriuose, vazonuose augintus medelius.
Kuo daugiau žemės bus aplink į nuolatinę augimo vietą sodinamo vaismedžio šaknis, tuo lengviau jis įsitvirtins dirvožemyje.
Jei sodinami šalčio kiek labiau bijantys medeliai, pavyzdžiui, trešnės, persikai, abrikosai, patartina pamulčiuoti šaknų plotą.
Mulčiavimas naudingas ne tik šaltį sunkiau pakeliantiems sodinukams: mulčiavimas gerina augimo sąlygas, sulaiko drėgmę, saugo nuo piktžolių ir kenkėjų. Tiesa, mulčiavimui rekomenduotina rinktis organines, tai yra, natūralias, gamtoje suyrančias medžiagas.
Nors rudenį pasodintiems vaismedžiams reikia mažiau priežiūros nei pasodintiems pavasarį, tačiau tai tikrai nereiškia, kad rudeninių sodinukų nereikia tręšti.
Jei pasodinti vaismedžiai nėra papildomai tręšiami, jie lėčiau vystosi, būna silpni ir brandina itin kuklų derlių. Idealus trąšų pasirinkimas rudeniui – kompleksinės trąšos.
Dirvožemio ir sodinuko pasirinkimas
Derlinga, pakankamai drėgna, humusinga, vidutinio sunkumo, laidi priemolio dirva – taip atrodo ideali vaismedžių dirvožemio formulė.
Labai svarbu, kad žemė, kurioje sodinami vaismedžiai, nebūtų pernelyg drėgna, užbrinkusi ir joje nesikauptų vanduo. Tokioje dirvoje kaulavaisiai neretai miršta.
Vaismedžiams tinkamiausias 6,0–6,5 pH rūgštingumo dirvožemis. Nors kaulavaisiai įprastai gana sėkmingai auga ir iki 8 pH rūgštingumo dirvožemyje.
Jei dirvožemis ne itin tinkamas, tačiau norite jį išnaudoti vaismedžiams, patartina sodinti obelis. Obelys bene geriausiai susidoroja su dirvožemio trūkumais.
Net derlingiausias dirvožemis nepagelbės, jei pasirinktas vaismedžio sodinukas bus silpnas ir nekokybiškas. Renkantis sodinuką, pagrindinį dėmesį vertėtų atkreipti į jo šaknis – šaknys turi būti sveikos ir nenudžiuvusios. Taip pat svarbu, kad sodinukas būtų sveikas ir nepažeistas.
Tais atvejais, kai vaismedžio sodinukai ir jų šaknys atrodo padžiuvusios, galima griebtis paprastos gudrybės – sodinuką kelioms valandoms pamerkti į vandenį.
Prieš sodinimą pravartu iš anksto pasiruošti iškastą duobę. Siekiant palengvinti sodinuko prigijimą ir paskatinti jo augimą, duobę galima papildyti kompostu.
Dirvožemį taip pat galima papildyti ir kompleksinėmis trąšomis, tačiau šaknis būtina apsaugoti nuo tiesioginio sąlyčio su trąšomis – trąšos gali jas nudeginti.
Ką sodinti?
Obelys, kriaušės, vyšnios, trešnės – tai vaismedžiai, kuriuos galima drąsiai sodinti rudenį. Rudenį patartina sodinti ir vaiskrūmius, ypač agrastus, avietes, juoduosius ir raudonuosius serbentus.
Nereikėtų bijoti ir eksperimentų. Ruduo puikus metas pasodinti sausmedžio sodinukus – sausmedis geriau prigyja pasodintas rudenį.
Sausmedžiai gana sėkmingai pakelia šaltį ir neidealias dirvožemio sąlygas. O jų uogose gausu naudingų medžiagų – mineralų, vitaminų, antioksidantų.
Lietuvos soduose vis dažniau sodinami persikai ir abrikosai. Norint užsiauginti šių vaisių, svarbiausia pasirinkti šalčiui kuo atsparesnes rūšis.
