Kur rasti?
Gudobelės priklauso erškėtinių šeimai, o jų rūšių pasaulyje priskaičiuojama apie du šimtus. Tačiau Lietuvoje randamos vos keturios rūšys: tai raudonoji gudobelė, grauželinė gudobelė, miškinė gudobelė ir vienapiestė gudobelė.
Tai ilgaamžiai, šalčiui atsparūs augalai, augantys pamiškėse, upių slėniuose, sausuose miškuose ir labai mėgstantys smėlio-žvirgždo dirvas.
Tačiau gudobelės toli gražu nėra augalas, augantis tik natūralioje gamtinėje aplinkoje – jas galima auginti savo sode ar greta namo. Tokiu atveju specialių reikalavimų dirvožemiui nėra, be abejo, kuo derlingesnis dirvožemis, tuo sėkmingiau jame augs ir gausiau derės gudobelės. Dalykas, kurį svarbu užtikrinti – geras dirvožemio drenavimas.
Gudobelės dauginamos sėklomis, šaknų atžalomis ar auginiais. Jas sodinti galima į iš anksto iškastas duobes rudenį arba pavasarį, duobes pripildant derlingu dirvožemiu, o pasodintus augalus mulčiuojant. Jei iš gudobelių norima suformuoti gyvatvorę, jas sodinant patartina kasti tranšėją.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad gudobelių šaknų sistema yra gili. Todėl, sodinant vyresnius sodinukus, didėja tikimybė, kad augalas gali ir neprigyti.
Išskirtinės priežiūros šie augalai nereikalauja – juos reikia laistyti, purenti dirvožemį aplink juos ir saugoti, kad nesiveistų piktžolės. Tiesa, nereiktų tikėtis, kad pasodintos gudobelės jau kitais metais ims brandinti vaisius: kad gudobelės pasipuoštų žiedais ir subrandintų sveikatai naudingus vaisius, teks kantriai laukti keletą metų.
Naudingosios savybės
Egzistuoja keletas liaudyje gana plačiai paplitusių šių augalų pavadinimų: tai graužėlai, kauluogė, vilkobelė, širdies duona. Būtent paskutinysis pavadinimas yra susijęs su gudobelių naudojimu ir jų savybėmis. Būtent gudobelių vaisiai, lapai ir žiedai dažnai naudojami, gaminant širdį stiprinančius preparatus.
Sveikatai naudingos gudobelių medžiagos teigiamai veikia kraujo apytaką, padeda normalizuoti širdies raumens veiklą, tonizuoja širdies susitraukimus, mažina pernelyg aukštą kraujo spaudimą. Pastebima, kad gudobelių veikliosios medžiagos slopina aritmijos ir tachikardijos simptomus, o kartu padeda įveikti nemigą.
Be abejonės, nepaisant sveikatai naudingų medžiagų, natūralūs gudobelių vaisiai, lapai ir žiedai negali pakeisti gydytojo skirtų širdies ligas gydančių preparatų.
Tarp gudobelių žieduose ir vaisiuose esančių medžiagų rikiuojasi flavonoidai, pektinai, saponinai, rauginės medžiagos, karotinas, cholinas, natūralios rūgštys, tarp kurių ir citrinos rūgštis.
Kada rinkti ir kaip paruošti?
Sveikatai naudingi ir organizmo bei širdies stiprinimui naudingi gudobelių žiedai, lapai ir mažus obuoliukus primenantys vaisiai. Žiedus rinkti rekomenduojama vos pražydus.
Gudobelių vaisiai sunoksta rudenį, būtent tuo metu rekomenduotina juos surinkti ir paruošti džiovinimui.
Tiek žiedus, tiek lapus ir vaisius rekomenduojama džiovinti gerai vėdinamose, sausose patalpose, kurių nepasiekia tiesioginiai saulės spinduliai. Vaisius taip pat galima džiovinti ir specialiose tam skirtose džiovyklėse.
Gudobelės vaisių, lapų ir žiedų panaudojimo alternatyvų yra išties nemažai: jas galima naudoti arbatoms, trauktinėms, užpilams, antpilams, nuovirams ir kitiems preparatams. Vaisius užpylus cukrumi, jie sėkmingai naudojami kisieliams, uogienėms ir kitiems patiekalams.
Gudobelės vaisiai taip pat naudojami tonizuojančioms, gaivinančioms ir odos elastingumą atstatančioms veido kaukėms.
