Artėjantis ruduo – sodinimo laikas
Svarainiai – tai erškėtinių šeimai ir obelinių pošeimiui priklausantys dygliuoti krūmai, kuriuos kankina obuolius ir kriaušes puolančios ligos bei kenkėjai.
Jei kol kas savo sode ar darže neturite nė vieno svarainių krūmo, artėjantis ruduo idealus laikas užsiveisti pirmąjį krūmelį. Svarainius sodinti patariama rugsėjo pabaigoje ir spalio pradžioje.
Kad svarainiai lengvai prigytų ir gerai augtų, patartina pasirinkti tinkamą vietą ir dirvožemį. Reikalavimai vietai paprasti: tai nuo vėjo apsaugota ir saulės spindulių gausiai lepinama sodo ar daržo vieta.
Tuo tarpu svarainiams tinkamiausias dirvožemis turėtų būti pakankamai sunkus, pasižymėti neutraliu pH ir gebėjimu sulaikyti drėgmę.
Be abejo, svarbu pasirūpinti, kad dirvožemyje, kuriame auginami svarainiai, netrūktų maistinių medžiagų – kuo daugiau maistinių medžiagų bus dirvožemyje, tuo sveikesnis ir gausesnis bus svarainių derlius.
Sodininkai ir daržininkai šiuos krūmus vertina dėl jų gebėjimo prisitaikyti prie dirvožemio ir klimato.
Kartu tai puikus augalas pradedantiesiems sodininkams: kadangi svarainiai nebijo šalčių, nėra rizikos, kad šaltą žiemai tinkamai nepasirūpinus krūmelių apsauga svarainiai iššals. Be to, svarainius lieti patartina tik augimo periodu, kitu laiku jų lieti nereikia.
Kodėl verta auginti?
Aukštos gyvatvorės iš svarainių krūmų tikrai nesuformuosite, tačiau dekoratyvią, nedidelio ūgio gyvą tvorelę, kuri pavasarį pasipuoš išskirtinės spalvos žiedais, suformuoti tikrai galite.
Svarainiai pražysta ryškiais, rausvai oranžinės spalvos žiedais.
Tiesa, kad svarainiai išsaugotų savo grožį ir sėkmingai subrandintų derlių, vertėtų nuolat apžiūrėti jų būklę. O, vos pastebėjus šakelių pokyčius ir pažeidimus, pažeistas šakeles rekomenduojama pašalinti. Genėjimo metu pašalinti galima ne tik pažeistas šakeles.
Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad nuolat genimi svarainių krūmai darosi tankesni ir vešlesni.
Dekoratyvi paskirtis – ne vienintelė priežastis, skatinanti auginti svarainius. Svarainiai išskirtinai vertinami ir lietuviškąja citrina tituluojami dėl jų sudėtyje esančio vitamino C ir kitų naudingųjų medžiagų gausos.
Svarainiuose yra karoteno, aminorūgščių, taninų, rauginių ir pektininių medžiagų bei eterinių aliejų. Tarp jų sudėtyje esančių vitaminų rikiuojasi B1, B2, E, P, PP, provitaminas A.
Svarainiuose randama ir mineralinių medžiagų: geležies, kalio, vario, mangano, titano, kobalto, aliuminio, boro, nikelio.
Panaudojimo idėjos
Dėl išskirtinio, kiek aitroko skonio svarainiai įprastai vartojami termiškai apdoroti.
Prieš ruošiant patiekalus ar atsargas žiemai iš svarainių, juos būtina tinkamai paruošti: nuplauti, vaisių perpjauti, pašalinti sėklas, supjaustyti norimais gabaliukais.
Kai kuriais atvejais svarainius galima lupti, tačiau į uogienes, marmeladus, kompotus ar kitus gaminius juos galima drąsiai dėti ir neluptus.
Iš svarainių verdamos uogienės, marmeladas, gaminami kompotai. Ruošiant uogienę, šie vaisiai išskirtinai dera su cukinija. Svarainiai taip pat gali būti užpilami cukrumi, po to naudojant jų sirupą, iš kurio ruošiamos arbatos, užpiltinės.
Lietuvoje ir pasaulyje sparčiai populiarėja svarainių saldainiai, gaminami svarainių skilteles keletą kartų užpilant cukrumi ir jas išdžiovinant.
Natūraliojoje medicinoje naudojamas ir svarainių lapų bei sėklų nuoviras, pasižymintis antiseptinėmis, teigiamai virškinamąjį traktą veikiančiomis, kraujavimą stabdančiomis savybėmis.
