Sodinimas, auginimas ir priežiūra
Kultūrinės žemuogės įprastai dauginamos sėklomis, kurios yra smulkios ir kurias dėl smulkumo rekomenduojama sėti į durpines tabletes, į jas įterpiant po 1-2 sėklas. Daigams sustiprėjus ir suformavus 4-5 lapelius, juos į dirvožemį perkelti patartina gegužės mėnesį: sodinant žemuogių plotą vertėtų planuoti taip, kad prie žemuogių krūmelių būtų galima nesunkiai prieiti iš visų pusių, o tarp krūmelių būtų daugmaž 30 cm tarpai.
Žemuoges sodinti galima ir ankstyvą rudenį: antroje rugpjūčio pusėje ir pirmoje rugsėjo pusėje.
Šios uogos mėgsta humusingą, silpnai rūgštų, priesmėlio arba lengvo priemolio dirvožemį.
Tinkamiausias priešsėlis žemuogėms – bulvės ir ankštinės daržovės. O šią kultūrą toje pačioje vietoje patartina auginti ketverius metus.
Žemuogės dažniausiai tręšiamos kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis, o viena svarbiausių jų priežiūros taisyklių – tinkamos drėgmės palaikymas. Kuo lengvesnė dirva, tuo dažniau reikia lieti šias uogas. Jei lauke nelyja, žemuoges patartina laistyti bent kartą per savaitę nešaltu vandeniu.
Priklausomai nuo pasirinktos rūšies, kultūrinės žemuogės būna raudonos arba geltonos spalvos ir dera nuo birželio iki rugsėjo. Tiesa, dalis žemuogių rūšių yra remontantinės – tai yra derančios ištisą šiltąjį sezoną iki pat pirmųjų šalnų. Renkantis šių uogų rūšį, rekomenduojama pirmenybę teikti šalčiui kuo atsparesnėms rūšims.
Kultūrinių žemuogių uogos yra žymiai didesnės nei laukinių, tačiau jos pasižymi ne taip stipriai išreikštu skoniu ir kvapu.
Vis tik galima drąsiai eksperimentuoti ir su laukinėmis žemuogėmis, sodinant jas savo soduose, daržuose ar gėlynuose. Laukinės žemuogės turi ūglius, todėl lengvai dauginasi ir plinta pačios savaime arba gali būti dauginamos ūglių kereliais.
Beje, žemuoges sodinti ir auginti verta ne tik dėl uogų. Dėl savo dekoratyvios išvaizdos ir smulkių ryškiai baltų žiedų jos puikiai pagyvina ir papuošia alpinariumus. Šios uogos, pasodintos į dailius vazonus, taip pat gali būti auginamos balkonuose ar terasose.
Uoga viena, o naudingų medžiagų – gausa
Žemuogėse gausu vitamino C, E, K bei B grupės vitaminų. Šios uogos sudėtyje taip pat rikiuojasi visai eilė mineralinių druskų: kalio, kalcio, geležies, natrio, fosforo, kobalto, mangano.
Tarp žemuogėse esančių žmogaus organizmui naudingų medžiagų yra karotino, alkaloidų, folinės rūgšties, rauginių ir pektininių medžiagų. Šiose smulkiose uogose gausu ir organinių rūgščių – citrinų, obuolių, salicilo rūgščių.
Dėl sudėtyje esančių biologiškai aktyvių junginių žemuogės teigiamai veikia daugelį organizmo sistemų, stiprina imunitetą ir gerina bendrą organizmo būklę. Šios uogos slopina žarnyne vykstančius puvimo ir uždegimo procesus, gerina apetitą ir virškinimą.
Žemuogės padeda iš organizmo pasišalinti kenksmingoms medžiagoms ir normalizuoja cholesterolio kiekį. Jos stiprina organizmą ir padeda atstatyti normalią imuniteto būklę.
Pastebimas teigiamas žemuogių poveikis širdies ir kraujagyslių ligoms.
Atsargoms – ne tik uogos
Esant galimybei, patartina pasirūpinti ir žemuogių atsargomis šaltajam sezonui. Klaidinga manyti, kad vienintelis būdas – žemuogių šaldymas arba uogienių su žemuogėmis ruošimas.
Šviežias žemuogių uogas galima ir džiovinti. Džiovinimui rekomenduotina rinktis sausas, gerai vėdinamas patalpas. Džiovinant orkaitėse ir specialiuose džiovinimo įrenginiuose, ideali džiovinimo temperatūra turėtų siekti 60 laipsnių.
Iš džiovintų žemuogių galima ruošti arbatas. Džiovintomis uogomis galima gardinti įvairius desertus ar vaškės patiekalus.
Dar viena veiksminga ir sveikatai naudinga žemuogių ruošimo žiemai alternatyva – žemuogių lapų ir žiedų džiovinimas. Iš džiovintų lapų ir žiedų ruošiama arbata, padedanti kovoti su peršalimu, nemiga, inkstų akmenlige, cukriniu diabetu, bronchine astma, kepenų ir tulžies pūslės ligomis.
