Daržo sanitaras
Krienai priklauso kryžmažiedžių augalų šeimai. Jie Europos teritorijoje auginti buvo vos prasidėjus mūsų erai. Slaviškuose kraštuose krienų auginimo pradžia datuojamas 9-asis amžius. Lietuvoje krienai taip pat nuo seno auginamas ir gana populiarus augalas.
Krienai nereikalauja priežiūros juos auginant, tačiau yra reiklūs oro ir dirvožemio savybėms. Jiems būtina derlinga, puveninga, gerai įdirbta, neutralaus pH ar labai silpnai rūgšti, vidutinio sunkumo priesmėlio ar durpių dirva. Kuo drėgnesnė dirva ir oras, tuo geresnis krienų derlius.
Prasto krienų derliaus reikia tikėtis tada, kai vasara būna labai karšta ir sausa. Tačiau krienams visiškai nebaisios net ir labai šaltos žiemos: jų šaknys į žemę prasiskverbia gana giliai, todėl tikimybė, kad šaltu oru jos iššals, labai menka.
Krienai veikia ir kaip daržo sanitarai – jie efektyviai kovoja su kopūstų šaknų gumbu. Kovojant su šia kopūstus labai dažnai varginančia liga, daržo vietose, kuriose augo krienai, patartina pasodinti burokėlius. Kitais metais – po burokėlių – kopūstus. Tuomet kopūstai tikrai neužsikrės šaknų gumbu.
Ir prieskonis, ir vaistas
Lietuviškoje virtuvėje krienai yra vienas iš plačiai naudojamų padažų, puikiai derančių su virtais kiaušiniais ir jų patiekalais, žuvimi, mėsa, pupelėmis ar net kruopomis. Vis tik vertinti reikėtų ne tik skonines, bet ir maistines, sveikatai naudingas krienų savybes.
Vitamino C krienuose yra beveik tris kartus daugiau nei citrinose. Juose taip pat labai daug mineralinių druskų, tarp kurių dominuoja kalcis, kalis, magnis, geležis, fosforas, varis, kobaltas, arsenas.
Krienų sudėtyje taip pat yra eterinio aliejaus, eterinio garstyčių aliejaus, fitonicidų, alkaloidų, fermentų ir kitų bendrą organizmo būklę palankiai veikiančių medžiagų.
Fitonicidinės savybės – viena iš priežasčių, dėl kurių krienai itin vertinami natūraliosios medicinos atstovų. Krienuose esančios fitonicidinės medžiagos veikia kaip natūralus antibiotikas.
Šis augalas stiprina organizmą ir imuninę sistemą, padeda pakelti bendrą organizmo tonusą. Krienų reiktų griebtis ir persišaldžius. Tai augalas, kuris liaudies medicinoje naudojamas ir kaip šlapimą varantis, su reumatu kovoti padedantis preparatas.
Krienus galima naudoti ir išoriškai: dėl sudėtyje esančio garstyčių aliejaus jie pasižymi sutraukiančiu poveikiu.
Kada džiaugtis derliumi?
Krienų dauginimas nesudėtingas – krienai dauginami vegetatyviniu būdu. Jie gali būti dauginami šaknų auginiais, juos padalijant, arba nuo valgymui tinkamų šaknų, nupjaunat šonines šakneles. Auginiai į žemę sodinami pavasarį. Rekomenduojama krienus sodinti 10-12 cm gylyje.
Mėgautis krienų derliumi galima du kartus per metus: jie kasami anksti pavasarį arba vėlai rudenį. Todėl savame darže užsiauginti krienai gali puikuotis tiek ant šv.Velykų stalo, tiek tarp organizmą stiprinančių, su peršalimo ligomis kovoti padedančių priemonių, paruoštų šaltajam sezonui lentynos.
Iškastus krienus patartina laikyti šaldytuve arba rūsyje, talpinant juos smėlyje.
Tiesa, krienai neretai plinta ir patys savaime. Dėl šios priežasties vertėtų stebėti jų plitimą ir jį riboti – neribojant krienų plitimo, jie gali išplisti nemenkoje daržo dalyje.
Norint pašalinti nereikalingus krienų auginius, patartina dirvą, iš kurios norima pašalinti krienus, perkasti, kruopščiai išrenkant iš žemės krienų šakniastiebius. Esant poreikiui, perkasimo procedūrą galima pakartoti antrą kartą.
