Tinkamas veislės pasirinkimas
Labai svarbu rododendrų rūšį ir veislę rinktis ne tik pagal augalų dydį, grožį ar žiedų spalvą. Pagrindinis kriterijus – rododendrų tinkamumas Lietuvos klimatinėms sąlygoms.
Todėl rinktis reikėtų šalčiams kuo atsparesnes rododendrų rūšis: idealus pasirinkimas prie mūsų klimatinių sąlygų prisitaikę visžaliai rododendrai. Prie Lietuvos klimato prisitaikantys visžaliai rododendrai žiemą nekels daug rūpesčių ir ištisą sezoną puoš sodą ar kiemą žalia spalva.
Neretai prie konkrečios rododendrų veislės nurodoma, kokią minusinę temperatūrą jie gali pakelti. Tai palengvina pasirinkimo procesą.
Pasirinkus kiek lepesnes ir šalčiams baikštesnes rūšis, būtina papildomai pasiruošti žiemai, augalus apdengiant eglišakiais. Eglišakiais apdengti rekomenduojama ir tuos rododendrus, kurie žiemoja pirmąsias savo gyvenimo žiemas.
Beje, klaidinga būtų manyti, kad didžiausia grėsmę rododendrams kelia šalčiai. Šiems augalams taip pat pavojingi lietuviškoms žiemoms būdingi smarkūs temperatūrų svyravimai, gūsingi, atšiaurūs vėjai.
Šešėlis – rododendrų saugotojas
Rododendrai nesukraus įspūdingų žiedų, jei jie augs netinkamoje vietoje. Ieškant tinkamos vietos, pravartu vadovautis paprasta taisykle – rododendrai mėgsta pusiau pavėsingas erdves. Parinkus vietą, kurioje yra visiškas pavėsis, kyla pavojus, kad rododendrai labai stipriai ištįs, o jų lapai išretės.
Kuo masyvesni rododendrų žiedai, tuo daugiau pavėsio jiems reikia.
Jei auginamos visžalių rododendrų, turinčių gana smulkius lapus, arba vasaržalių rododendrų veislės, juos auginti galima ir atviresnėse vietose, į kurias patenka daugiau saulės šviesos.
Indikatorius, atskleidžiantis, kad šie augalai gauna per daug šviesos – lapai. Pageltę, rudomis ar gelsvomis dėmėmis nusėti lapai sufleruoja, kad rododendrai gauna per daug saulės.
Apsauga nuo saulės svarbi ankstyvą pavasarį, kai oro temperatūra dar nėra labai aukšta, o saulės spinduliai gali labai stipriai įkaitinti augalus. Tais atvejais, kai rododendrai gauna per daug saulės ir per mažai pavėsio, pavėsį sukurti galima greta rododendrų pasodinant kitus augalus ar dekoratyvinius medelius. Tiesa, svarbu vengti tujų, kurioms būtinos dirvožemio savybės stipriai skiriasi nuo rododendrų.
Dirvožemis, ligos ir kaimynystė
Labiausiai rododendrams subalansuota ta dirva, kurios rūgštingumas siekia 5-6 pH. Šarminėje dirvoje šie augalai prastai auga ir menkai žydi. Vešliems žiedams būtinas ne tik tinkamo rūgštingumo, bet ir tinkamo maistingumo dirvožemis.
Dirvožemyje, kuriame auga rododendrai, turi būti pakankamas maisto medžiagų, ypač azoto, fosforo ir kalio, kiekis. Dirva neturėtų stokoti ir drėgmės. Susisukę lapai ir prasiskleidę, bet iki galo taip ir nesužydę žiedai – signalas, kad rododendrams trūksta vandens.
Dažniausias šių žydinčių augalų kenkėjas – grybinės ligos, su kuriomis efektyviausiai kovoti padeda cheminės priemonės su fungicidais.
Jei dirva, kurioje auga rododendrai, nėra pakankamai rūgšti, patartina pasitelkti specialias dirvą rūgštinančias priemones, kurių įsigyti galima specializuotose sodo ir daržo reikmenų parduotuvėse. Kai kurie gėlininkai pasitelkia ir natūralias dirvos rūgštinimo priemonės, o tarp jų ir rododendrų laistymą stipriai vandeniu praskiesta akumuliatorine rūgštimi arba sieros rūgštimi. Vis tik, siekiant nepakenkti augalams, saugiau rinktis patikimas, specialistų išbandytas specializuotas priemones.
Šių augalų tręšimo taisyklės labai paprastos – keletą kartų per metus (mažiausiai du kartus) rododendrus patariama patręšti būtent šiems augalams subalansuotomis trąšomis. Kad šie sodo aristokratais vaizdžiai vadinami augalai be reikalo neeikvotų maisto medžiagų, vertėtų neleisti jiems subrandinti sėklų, pašalinant nužydėjusius žiedus.
Rododendrai nėra labai reiklūs kaimynystėje augantiems augalams. Derinant rododendrus su kitais augalais, dėmesį atkreipti vertėtų į dirvožemio savybes – kaip ir minėta, rododendrams reikia rūgščios dirvos, todėl ir jų kaimynystėje sodinti reikėtų rūgščią dirvą mėgstančius augalus. Sėkmingai kartu auga ir itin estetiškai atrodo rododendrų ir hortenzijų derinys.
