– Įvertinkite, iš kokios vietos renkate vaistažoles. Tai yra pirmas ir bene svarbiausias reikalavimas. Jei vaistažoles renkate iš plotų, kurie yra nupurkšti ar užteršti cheminėmis medžiagomis, tokios vaistažolės duos daugiau žalos nei naudos.
Todėl vengti reikėtų vaistažolių, augančių greta magistralių, elektrinių, fabrikų, stambių gyvulininkystės ūkių ar dirbamų žemės ūkio laukų, kurie purškiami ar tręšiami chemikalais.
– Pasirinkite tinkamą laiką. Nerekomenduojama sveikatai naudingų žolių rinkti tada, kai ant jų yra susikaupusi rasa. Kitaip sakant, vaistažolių rinkimui nepalankus metas – ankstyvas rytas. Taip pat nepatartina vaistažolių rinkti iškart po lietaus.
Idealus laikas rinkti vaistažolėms – nekarštas, saulėtas, sausas oras.
Tačiau yra ir išimčių. Jei renkami augalai su byrančiais vaisiais, pavyzdžiui, vaistiniai valerijonai, paprastieji kmynai, blakinės kalendros, juos reikėtų rinkti tada, kai ant jų yra susikaupusi rasa.
– Atsižvelkite į individualias augalų savybes ir laikykitės saugumo priemonių. Prieš renkant konkrečią vaistažolę, vertėtų pasidomėti, kurias vaistažolės dalis rekomenduojama džiovinti. Dar vienas dalykas, kurį svarbu žinoti, yra informacija apie tai, kokiu augimo ir brandos laiku konkrečioje vaistažolėje susikaupia daugiausia biologiškai aktyvių medžiagų. Būtent tokiu laiku surinktos vaistažolės yra naudingiausios žmogaus sveikatai.
Be to, kai kurie augalai, savo sudėtyje turintys alkaloidų ar glikozidų, gali būti nuodingi. Todėl, renkant tokius augalus, rekomenduotina laikytis papildomų saugumo priemonių – mūvėti gumines pirštines, vengti tiesioginio kontakto su oda, saugotis, kad ant odos nepatektų augalų sulčių ar ant augalų esančios rasos.
Dar vienas saugumo reikalavimas – niekada nerinkite vaistažolių, kurioms esate alergiški.
– Naudokite natūralias talpas. Rinkdami ir džiovindami vaistažoles, jas dėkite į natūralius medžiaginius maišelius, pintines ir pintus indus, medines dėžutes.
Prieš džiovinant vaistažoles, jas vertėtų išskirstyti ant natūralaus pluošto audeklo ar paprasto popieriaus. Geriausia vaistažoles kloti vienu sluoksniu. Jei džiovinamos antžeminės augalų dalys ar lapai smulkesni, juos džiovinimo metu galima sudėti ir dviem sluoksniais.
– Pasirūpinkite švara ir tvarka. Kad vaistažolės padėtų, o ne pakenktų, vertėtų žiemai ruošti tas vaistažoles, kurias atpažįstate.
Renkant augalus patartina jų nesuspausti: suspaudus vaistažoles, biologiniu požiūriu, ardomos žmogaus organizmui naudingos vaistažolėse esančios aktyvios medžiagos.
Surinkus žaliavą, ją privalu kruopščiai peržiūrėti, pašalinti įsimaišiusias priemaišas ar žemes.
– Nepamirškite tinkamos džiovinimo vietos ir temperatūros. Jei vaistažolės džiovinamos dirbtiniu būdu, pavyzdžiui, džiovinimo spintose ar orkaitėse, džiovinimo temperatūra turėtų svyruoti tarp 30 C – 80 C laipsnių, priklausomai nuo to, kokią žaliavą džiovinate.
Jei džiovinami augalai, kaupiantys eterinius aliejus, vertėtų palaikyti 30 C temperatūrą.
Alkaloidų ir glikozidų savo sudėtyje turintys augalai turėtų būti džiovinami 50-60 C temperatūroje. Vaisių ir šaknų džiovinimui patartina aukštesnės temperatūra, siekianti iki 80 C laipsnių.
Džiovinant augalus įprastomis sąlygomis, svarbu pasirinkti sausą, gerai vėdinamą patalpą, į kurią nepatenka tiesioginiai saulės spinduliai.
– Svarbu ne tik tinkamas rinkimas, bet ir tinkamos laikymo sąlygos. Vaistažoles natūraliose talpose laikyti patartina ne tik jas renkant ir džiovinant, bet ir laikant šaltuoju metų laiku.
Taip pat svarbu užtikrinti, kad vieta, kurioje laikomos žiemai paruoštos vaistažolės būtų sausa.
