Ne tik skonis, bet ir grožis
Maistingų medžiagų šilauogių sudėtyje išties gausu. Šilauogėse yra: magnio, kalcio, kalio, mangano, fosforo, cinko, vario, vitamino E, PP ir folio rūgšties. Šilauogės taip pat itin vertinamos dėl jose esančio antocianino.
Šios uogos teigiamai veikia daugelį organizmo sistemų: gerina virškinamojo trakto veiklą, optimizuoja insulino apykaitą, mažina cholesterolio kiekį kraujyje ir normalizuoja medžiagų apykaitą, nuo infekcijų saugo šlapimo takų sistemą. Pastebimas akis stiprinantis šilauogių poveikis. Jos taip pat skatina gerą savijautą ir gerą nuotaiką.
Manoma, kad dėl šilauogių sudėtyje esančios salicilo rūgšties, šios uogos padeda kovoti su skausmais ir pakilusia temperatūra.
Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad skanias, į mėlynes šiek tiek panašias uogas auginti verta ne tik dėl jų skonio ir maistinių savybių. Tai dekoratyvus krūmas, savo išvaizda išsiskiriantis ne tik uogų sezono metu, bet ir ištisus metus.
Pavasarį šilauogių krūmai akį traukia baltais varpelio formos žiedais. Orams pradėjus šalti, šių uogų lapai nusidažo rausva spalva, o žiemą šilauogių krūmai taip pat išsiskiria rausvos spalvos stiebais bei šakomis.
Dirvožemis, šviesa ir drėgmė
Daugelis sodininkų ir daržininkų šilauogių krūmus sėkmingai augina savo soduose ir daržuose. Tokiais atvejais dažniausiai sodinami hibridinių rūšių krūmai. Renkantis šilauogių rūšį, patartina atsižvelgti į norimą krūmo aukštį ir derliaus anstyvumą ar vėlyvumą.
Pagal uogų ankstyvumą ir vėlyvumą šilauogės skirstomos į ankstyvas, vidutinio ankstyvumo ir vėlyvas. Pagal krūmo sandarą šilauogės būna žemaūgės, aukštaūgės ir vidutinio aukštumo, kitaip dar vadinamos, pusiau aukštaūgėmis.
Kad šilauogės sėkmingai subrandintų derlių, svarbiausi trys esminiai auginimo elementai: tinkamas dirvožemis, tinkamas drėgmės lygis ir pakankamas šviesos kiekis.
Idealus dirvožemio rūgštingumas – 4,3-4,8 pH. Dirvožemis, kuriame sodinamos šilauogės, turėtų būti purus durpių, smėlio ar priesmėlio dirvožemis.
Šilauogės nemėgsta per didelės drėgmės, tačiau labai mėgsta saulę. Todėl šiuos krūmus vertėtų sodinti saulėtose, nuo vėjo apsaugotose vietose.
Patarimai augintojams
Auginant šilauoges, labai svarbu stebėti, ar jų nepuola grybinės ligos ir kenkėjai. Pastebėjus grybinių ligų simptomus ar kenkėjų daromos žalos požymius, patartina naudoti apsaugines priemones su fungicidais ir insekticidais.
Tiesa, šiomis priemonėmis piktnaudžiauti nereikėtų.
Siekiant saugoti šilauoges nuo piktžolių, jas rekomenduotina mulčiuoti.
Tręšti šilauogių krūmus reikėtų pavasarį. Ankstyvą pavasarį taip pat patartina pasirūpinti krūmų tankumu ir išgenėti šilauoges – tinkamas genėjimas padeda užtikrinti kokybišką derlių.
Beje, pirmaisiais metais po pasodinimo šilauogės subrandina negausų derlių. Nereikėtų baimintis, jei derlius ne itin gausus būna ir pirmuosius penkerius metus – gausiai derėti šilauogės pradeda, po pasodinimo praėjus 5-6 metams.
Svarbu nepamiršti, kad šilauogės, skirtingai nei kitos uogos, nuskintos nebenoksta. Todėl jas nuo krūmų skinti reikėtų tada, kai jos yra visiškai prinokusios.
Valgyti šilauoges galima ne tik žalias – šaldytose šilauogėse išlieka didžioji dalis mineralinių medžiagų ir vitaminų.
