Auginimas ir priežiūra
Nusprendus mėlynių plotelį užsiveisti savo darže ar sode, šias uogas sodinti patartina tarp aukštų medžių, pavėsingose vietose, kuriose netrūksta drėgmės.
Nesodinti šių uogų rekomenduotina tose sodo vietose, kuriose auga papildomai organinėmis trąšomis arba mėšlu tręšiami medžiai.
Ideali dirva – puri ir rūgšti, rūgštingumas turėtų siekti 4-5 pH.
Geriausiai augs ir sėkmingiausiai prigis tos mėlynės, kurios bus susodintos į spyglių ir nukritusių lapų, medžių žievės ir pjuvenų, smėlio ir durpių mišinį. Mišinį parūgštinti galima įterpiant šiek tiek sieros, o prieš sodinant šias uogas mišinį bei po juo esantį dirvožemį patartina sulaistyti parūgštintu vandeniu.
Parūgštinimui tinka ir paprasta citrinų rūgštis, obuolių ar įprastas actas. Parūgštintu vandeniu pasodintas mėlynes vertėtų lieti bent kartą per mėnesį. O paprastu vandeniu jas lieti reikėtų periodiškai, užtikrinant, kad viršutinis dirvos sluoksnis būtų nuolat drėgnas.
Šios uogos gana gerai pakelia žiemos šalčius. Joms pavojų kelia pavasario ir ypač vėlyvo pavasario šalnos, galinčios pakenkti žiedams ir uogų užuomazgoms.
Mėlynių krūmeliai nebijo karpymo. Tačiau jie nelabai mėgsta papildomą tręšimą. Tręšti mėlynes reikia labai minimaliais kiekiais ir tik mineralinėmis trąšomis.
Ne tik maistinės, bet ir vaistinės
Mėlynės – gardžios, nuo seno žinomos ir Lietuvoje populiarios uogos, kurios neretai vadinamos ne tik maistiniu, bet ir vaistiniu augalu. Mėlynių uogose gausu organinių rūgščių, teigiančiai veikiančių žarnyno mikroflorą, skrandžio ir žarnyno veiklą. O šiose uogose esantys pektinai sustiprina žarnyno gleivinę.
Mėlynių ir jų produktų naudojimas stiprina akis ir mažina akių nuovargį. Jos taip pat pasižymi sutraukiančiomis ir antioksidacinėmis savybėmis.
Pastebima, kad šios uogos palankiai veikia bene visus medžiagų apykaitos procesus, vykstančius žmogaus organizme. Dėl sudėtyje esančių jau minėtų organinių rūgščių, pektininių medžiagų, vitamino C, B grupės vitaminų, rauginių medžiagų, flavonoidų, karotino mėlynių uogos gerina bendrą organizmo būklę ir stiprina imunitetą.
Tiesa, mėlynės nėra itin kaloringos, todėl nereiktų bijoti valgyti jų kartu su pieno produktais, trinti su cukrumi bei naudoti kaip pagardą blynams, varškėčiams, varškės apkepui bei kitiems patiekalams.
Mėlynės gali būti vartojamos ne tik maistui, bet ir išoriškai, gydant nudegimus, egzemą bei kitus odos pakenkimus.
Būtina pasirūpinti mėlynių atsargomis
Mėlynėse gausu organizmui itin svarbių maistinių medžiagų. Todėl šiomis uogomis vertėtų mėgautis ne tik sezono metu, bet pasirūpinti ir jų atsargomis. Viena geriausių alternatyvų – šaldytos mėlynės. Beje, džiugu tai, kad šaldymo procesas nesumažina šių uogų maistinės vertės.
Organizmui naudingi ir kiti mėlynių produktai. Itin didele vertingų maistinių medžiagų koncentracija pasižymi mėlynių sultys. Sultis, kurias galima konservuoti, nesudėtinga išgauti verdant mėlynes.
Iš šių uogų taip pat verdama įprasta uogienė. Mėlynių uogienę galima gaminti ir žalias uogas trinant su cukrumi. Tačiau tokiu atveju uogienę vertėtų laikyti šaltai ir suvartoti greičiau nei per visą žiemą išsilaikančią virtą uogienę.
Kai kurie mėlynių mėgėjai iš šių uogą verda kisielių. Organizmo stiprinimo ir kai kurių ligų gydymo tikslais patariama vartoti mėlynių nuovirą arba užpilą.
