Netinkamos auginimo sąlygos ir priežiūros stoka
Tinkamas drėgmės lygis – esminis subalansuotos braškių priežiūros elementas. Braškės labai reiklios drėgmei, tačiau tai tikrai nereiškia, kad jas galima nuolat lieti. Nors pakankama drėgmė braškėms labai svarbi, jos nepakelia drėgmės ir vandens pertekliaus.
Kad braškės subrandintų kokybišką derlių, svarbu pasirūpinti ir tinkama auginimo vieta. Šios uogos – šviesiamėgis augalas. Taip pat svarbu neapsigauti: pavėsyje pasodintos braškės augs gerai ir gražiai, tačiau derlius bus menkas, o uogos – nedidelės.
Kadangi braškės mėgsta saulę ir šviesą, jų kerus reiktų sodinti pakankamai toli vienas nuo kito – tai garantuos, kad braškės bus tinkamai apšviestos saulės, o, esant netinkamoms oro sąlygoms, nepradės pūti.
Tiesa, daržo vietoje, kurioje buvo braškynas, braškyną iš naujo įrengti patartina tik po ketverių metų.
Braškių augimui ir derliui daug įtakos turi ir pavasario bei žiemos orai. Dėl didelių dienos ir nakties temperatūrų skirtumų pavasarį neretai nušąla šakniastiebiai ir žiediniai pumpurai. Jei žiema pasižymėjo staigiais temperatūrų šuoliais, kuriuos lydėjo atlydžiai, tuomet braškių kerai ima itin greitai eikvoti maisto medžiagų atsargas. Todėl, pasibaigus žiemai, braškės neretai net žūva nuo išsekimo, o, prasidėjus derliaus sezonui, prastai auga bei dera.
Jei braškės mažai ravimos ir neprižiūrimos, jos gali išsigimti, sulaukėti ir virsti piktžolėmis. Pastebėjus, kad braškių žiedai pasidarė itin smulkūs, o uogos mažos, tikėtina, kad auginamos uogos tapo žemuoginėmis piktžolėmis.
Derlių gadinančios ligos
Kai kuriomis ligomis, pavyzdžiui, kekeriniu uogų puviniu braškės užsikrečia dar žydėjimo metu. Tiesa, tai nėra didžiausia problema kenkianti braškių derliaus kokybei: jeigu oras būna sausas ir karštas, tokios sąlygos būna nepalankios vystytis šios ligos grybui ir net iš apkrėstų žiedų gali užaugti sveikos, skanios uogos.
Kekerinis uogų puvinys – ne vienintelė grybinė liga, neretai užpuolanti braškes ir gadinanti derliaus kokybę. Ne vienas sodininkas ir daržininkas susiduria su situacija, kai braškių kerai atrodo vešlūs, žali, gausiai žydi, tačiau prastai mezga uogas. Tokių braškių žiedai dažniausiai paruduoja. Kai kuriais atvejais dėl grybinių ligų iš pažiūros sveikos ir vešlios braškės apskritai nežydi.
Nuo pavienių sergančių kerų greitai užsikrečia visas barškynas. Grybinės ligos taip pat gana greitai plinta per sergančių kerų leidžiamus ūglius. Todėl jei grybines ligas pastebite, kol problemų kelia pavieniai kerai, juos būtina kuo greičiau iškasti. Jei šios ligos išplitę gana plačiai, geriausias sprendimas – likviduoti braškyną.
Dažniausiai braškynus puola dvi grybinės ligos: šviesmargė ir rudmargė. Šviesmargė braškių kerus apninka pavasarį, rudmargė – rudenį. Pažeistų kerų lapai ima džiūti, o derlius – ženkliai mažėti.
Ant juoda plėvele dengtų lysvių augančias uogas kartais puola braškių antraknozė. Neretai pasitaiko ir odiškasis uogų puvinys bei braškių miltligė.
Ką daryti, kad kitų metų derlius būtų gausus?
Braškės sunkiai pakelia šaltas žiemas. Šaltomis žiemomis šiuos augalus gelbėja tik sniegas: jei sniego dangos storis didelis, braškės gali ištverti net 30 laipsnių šaltį. Jei sniego nėra, pavojų ir iššalimo grėsmę joms kelia net ir 10 laipsnių minusinė temperatūra.
Žiemos temperatūros ir sniego kiekio nesuvaldysime, tačiau, siekiant pagelbėti braškėms subrandinti kokybišką derlių, galima pasitelkti keletą paprastų gudrybių.
Kad nauji braškių išleisti ūgliai geriau įsišaknytų, apatinė braškių šakniastiebio dalis nenyktų, o susidarę krūmo viršutinės dalies atsišakojimai vis labiau nelįstų iš žemės, braškes vertėtų kaupti.
Be to, šių uogų šaknys yra gana negiliai, daugmaž 20-30 cm gylyje. Dėl šios priežasties labai svarbu saugoti braškes nuo piktžolių, jas kruopščiai ravėti ir purenti aplink kerus esantį dirvožemį. Prižiūrint braškes, labai svarbu jų nepertręšti azoto trąšomis.
Beje, kritinis laikotarpis šioms lietuvių pamėgtoms uogoms – vasaros antroji pusė. Tuo metu baigiasi derliaus sezonas, formuojasi naujos šaknys ir nauji rageliai, šakniastiebyje pradedamos kaupti maisto atsargos. Taip pat būtent šiuo laikotarpiu susidaro vegetatyviniai pažastiniai ir žiediniai pumpurai.
Apsaugos priemonių reiktų imtis ir siekiant išvengti grybinių ligų. Kai kurių grybinių ligų sukėlėjai žiemoja senuose pažeistuose lapuose. Dėl šios priežasties, pasibaigus derliaus sezonui, vertėtų nupjauti braškių lapus ir, pašalinus juos iš braškyno, sudeginti.
