Nauda sveikatai ir panaudojimo įvairovė
Vyšnių uogose randama šių vitaminų: C, B1, B2, B6, PP. Šių uogų sudėtyje taip pat yra karotino, folio ir kitų organizmui naudingų rūgščių bei inozito, teigiamai veikiančio medžiagų apykaitą.
Tarp vyšniose esančių mineralinių medžiagų rikiuojasi: magnis, kalis, kalcis, natris, fosforas, geležis, siera, jodas, manganas, rubidis, kobaltas, varis, cinkas, molibdenas.
Mitybos specialistai neretai teigia, kad vyšnios savo sudėtyje esančių vitaminų, mineralų ir kitų sveikatai vertingų medžiagų deriniu nusileidžia tik juodiesiems serbentams.
Jei nespėjate suvalgyti visų žalių vyšnių uogų, jų panaudojimo būdų – įvairovė. Vyšnios idealiai tinka greitam užšaldymui. Vyšnias šaldyti galima tiek su cukrumi, tiek be jo. Žaliomis vyšniomis galima pagardinti salotas, padažus, gaminti desertus, pyragų ir tortų pertepimus, taip pat vyšnias galima naudoti kaip virtinukų įdarą.
Iš šių uogų nesunkiai išvirsite ilgai išsilaikančias uogienes, sirupus, kompotus. Iš vyšnių galima gaminti sultis ir vyšnių vyną.
Vyšnias galima ir džiovinti.
Kad šviežios vyšnios išsilaikytų kuo ilgiau, patartina jas suvynioti į popierinį rankšluostį arba natūralų audinį ir laikyti šaldytuve.
Šaknų sistema ir pagrindiniai vyšnių tipai
Šių vaismedžių šaknų sistema yra kuokštinė ir driekiasi negiliai, tačiau yra stipriai išsišakojusi, todėl medį tvirtai laiko dirvožemyje.
Tiesa, vyšnios skirstomos ne tik pagal derliaus ankstyvumą. Jos gali būti medžio ir krūmo tipo – šie tipai skiriami pagal išvaizdą.
Pagrindinis šių tipų skirtumas – šakų forma. Medžio tipo vyšnių derančios šakos būna trumpos ir puokštinės, o krūmo tipo vyšnioms būdingos ilgos derančios šakos. Krūmo tipo vyšnios būna žemesnės ir įprastai pradeda derėti metais anksčiau nei medžio tipo vyšnios.
Pagal uogų išvaizdą ir sulčių spalvą vyšnias galima skirstyti į moreles ir amoreles. Amorelių sultys būna šviesios, jos dažniausiai subręsta gana anksti, kartu su daugeliu trešnių veislių, todėl būna klaidingai priskiriamos trešnėms. Morelių sultys – tamsios.
Jei vyšnios žydi gausiai, tai dar nereiškia, kad vyšnių derlius bus gausus ir kokybiškas. Blogas derlius neretai būna susijęs su blogomis apsidulkinimo sąlygomis. Jei apsidulkinimui trukdo šaltis, lietus arba trūksta bičių, gero vyšnių derliaus tikėtis nereikėtų. Tiesa, dabar medelynuose galima įsigyti ir kokybiškų savidulkių vyšnių rūšių.
Reiklumas ir atsparumas ligoms bei kenkėjams
Nors vyšnios mėgsta drėgnas vietas, jos nėra itin reiklios dirvožemiui, todėl gana sėkmingai auga net ir smėlinguose ar akmenuotuose dirvožemiuose. Vis tik kuo derlingesnis dirvožemis, tuo geresnis ir kokybiškesnis bus vyšnių derlius.
Kenkėjai vyšnių medžiams didelės grėsmės nekelia. Tačiau jas itin dažnai kamuoja dvi pagrindinės ligos – kokomikozė ir moniliozė.
Kita rimta problema, kelianti grėsmę vyšnių derliaus gausai ir kokybei – paukščiai. Į vyšnias kiekvieną sezoną taikosi varnėnai, kėkštai, strazdai. Todėl, auginant vyšnias, vertėtų pasirūpinti iš tinkama jų apsauga nuo paukščių.
