Po žiemos miego pabudusių sodo augalų raidos fazes mokslininkai įvardija taip: iki pumpurų sprogimo, pumpurų sprogimo pradžia, pasirengimas žydėti (iškiša, iškelia žiedynus), žydėjimas, žiedlapių metimas, užuomazgų pasirodymas, derliaus brandinimas, lapų metimas rudenį.
Kiekvienoje fazėje lapus, žiedus, užuomazgas ir uogas puola daugybė kenkėjų. Yra visas mokslas, kada, ką ir kuo dera purkšti, jeigu norima gauti derliaus. Aiškiausias ir visiems suprantamas dalykas yra sodų žydėjimo metas.
Obelų žiedgraužiai (Anthonomus pomorum) siaubia sodus visoje Europoje. Tai – maži straubliniai vabaliukai. Jie žiemoja medžių žievėje, išpuvose, po nukritusiais lapais.
Prieš pumpurų sprogimą jie išlenda iš slėptuvių ir lipa į medžius. Iš pradžių jie minta pumpurų sultimis, pradurdami juos tarsi adata ilgu straubliuku.
Kai pasirodo žiedpumpuriai, patelės į juos prideda po vieną kiaušinėlį. Viena patelė gali padėti iki 100 kiaušinėlių. Iš jų išsiritusios lervos išgraužia žiedpumpurio vidų, savo ekskrementais suklijuoja neišsiskleidusius žiedlapius. Jie nudžiūva, virsta sausais rudais rutuliukais. Jų viduje ir gyvena baltas kirminukas. Būna, kad iš 20 žiedų prasiskleidžia vos du. Derliaus, žinoma, nėra ko laukti.
Nauja šių vabalų kenkėjų karta pasirodo iškart po žydėjimo. Kurį laiką jie graužia lapus, po to visai vasarai pasislepia. Rudeniop vėl atkunta.
Be cheminių preparatų su jais kovoti beveik neįmanoma.
Sodo augalų kenkėjų ir ligų specialistai pataria mėgėjams: dukart su purkštuvu po sodą reikia vaikščioti iki žydėjimo ir dukart po žydėjimo. Pirmą kartą – kuo anksčiau, tuo geriau, kai bunda ir pradeda sprogti pumpurai. Antrą kartą – kai ruošiasi žydėti.
Po žydėjimo procedūrą reikėtų vėl pakartoti dar du kartus. Tokia yra tinkamiausia kovos su sodo ligomis ir kenkėjais strategija.
Kur kas daugiau naudos bus, jei keli kaimynai susitarę visa tai darys tomis pat dienomis.
