Ne tik aromatingas, bet ir maistingas
Krapai lietuviškoje virtuvėje nuo seno užima svarbią ir reikšmingą vietą: jie yra salotų, sriubų, mėsos ir žuvies patiekalų, troškinių ir kitų daržovių patiekalų sudedamoji dalis. Būtent šviežiais susmulkintais krapais apibarstomos ir paskaninamos bulvės.
Ši prieskoninė žolė – neatsiejamas raugtų daržovių ingredientas. Sėklų formavimosi fazėje krapai naudojami raugiant agurkus, pomidorus, kopūstus, burokėlius. Kartais krapai naudojami ir konditerijos pramonėje.
O šiose prieskoninėse žolėse esantis eterinis aliejus kai kuriose šalyse naudojamas ir degtinės bei likerių gamyboje.
Tačiau klaidinga būtų manyti, kad vienintelė krapų nauda – tai išskirtinis jų skonis. Krapuose yra karotino, vitaminų B, C, P, PP, taip pat kalcio, kalio, magnio, fosforo, geležies bei eterinių aliejų.
Teigiamas krapų poveikis pastebimas, vertinant įvairių organizmo sistemų veiklą. Krapų arbatos ir užpilai plečia kraujagysles, stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą, teigiamai veikia žarnyno ir tulžies pūslės būklę.
Krapų preparatai liaudies medicinoje naudoti kaip šlapimą varanti ir nemigą gydanti priemonė.
Dėl organizmą ir imunitetą stiprinančių bei įvairių organų sistemų veiklą gerinančių savybių krapai neretai vadinami ne tik prieskoniniu, bet ir vaistiniu augalu. Beje, pastebėta, kad krapams būdingas ir mikrobus šalinantis poveikis.
Kilo iš Viduržemio jūros regiono, bet sėkmingai auga ir Lietuvoje
Šis augalas yra kilęs iš Viduržemio regiono, tačiau greitai išplito ir kitose Europos bei Amerikos šalyse. Beje, nors šis augalas kilo iš pietinių kraštų, jis puikiai tinka lietuviškam klimatui – krapai nebijo ir puikiai atlaiko šalčius bei šalnas, o kartu nėra reiklūs dirvožemiui ir specifinėms jo savybėms. Šį prieskoninį augalą sėti galima net tuomet, kai temperatūra dar nesiekia 15°C šilumos.
Tai labai ilgai derantis augalas, kurį auginti galima nuo balandžio iki spalio mėnesio. Planuojant daržą, šiuos prieskoninius žalumynus sodinti patartina kartu su ridikėliais, bulvėmis, salotomis, špinatais ir kitomis daržovėmis. O kad šias žoleles galėtume naudoti nepertraukiamai nuo balandžio iki spalio, krapus reikėtų sėti kas 15 dienų.
Prieš sėją, krapų sėklas, siekiant geresnio daigumo ir greitesnio dygimo, galima pamirkyti. O sąlyga, kuri garantuoja gerą ir kokybišką krapų derlių – pakankama dirvožemio drėgmė.
Krapai sėkmingai auga ir namų sąlygomis, ant palangės, sėjant juos vazonuose arba dėžutėse. Šiuo atveju svarbu pasirūpinti drėgna, puria žeme, į kurią bus sodinami krapai.
Veislės – įvairios
Krapai – vienmetis, auginimo sąlygoms ir priežiūrai nereiklus, skėtinių šeimos augalas, kuris apsidulkina kryžmiškai. Vidutinis laikas, per kurį sudygsta krapai, siekia daugmaž dvi savaites.
Kai kurios krapų savybės, pavyzdžiui, stiebų storis, lapų išsidėstymas ir gausa, aromatingumas, priklauso nuo konkrečios pasirinktos krapų veislės. Įprastai krapai užauga iki 40–120 cm.
Nuo konkrečių veislės savybių priklauso ir krapų ankstyvumas ar vėlyvumas: krapų veislės būna ankstyvos, vidutinio ankstyvumo ir vėlyvos.
