Dažniausiai taip nutinka nepatyrusiems sodininkams mėgėjams. Bet pasirūpinti, kad derlius būtų vertas gyrimosi, gali kiekvienas.
Braškės ypač mėgsta, kad visi priežiūros darbai būtų nuveikti laiku. Būtent šią taisyklę pažeidžiantys sodininkai dažniausiai ir skundžiasi prastais derliais.
Pirma klaida – nuskynę paskutines uogas leidžiame sau ilsėtis ir braškių lysvę prisimename tik atėjus rudeniui. Tada puolame ją ravėti, o ji būna taip prižėlusi ir sutankėjusi nuo įsišaknijusių ūsų, kad sunku atskirti, kur seni braškių kerai, o kur nauji. Puolame retinti, purenti, bet šaukštai jau po pietų.
Nereikia laukti paskutinių uogų, bet iškart nuėmus pagrindinį derlių privalu imtis tvarkyti braškyną.
Darbai braškių lysvėje būna dviejų etapų – iki derliaus ir po jo.
Naujų pumpurų formavimas
Pirmasis braškių priežiūros laikotarpis – pavasarį nuo vegetacijos pradžios iki uogų sunokimo.
Antras, bene svarbiausias, prasideda nuėmus derlių. Kitų metų derlius labai daug priklauso nuo to, kaip braškynas prižiūrimas šiuo laikotarpiu.
Uogų nokimo metu braškių kereliai praktiškai neauga. Nuėmus derlių pradeda augti nauji lapai, rageliai, ūsai bei šaknys. Kereliai aktyviai auga iki rugpjūčio pabaigos. Po to augimas sulėtėja ir tik tada prasideda žiedinių pumpurų formavimasis. Žiedai formuojasi iki vegetacijos pabaigos ir kitą pavasarį.
Kad braškės gerai augtų ir laiku sukrautų daug žiedų kitiems metams, po derliaus nuėmimo jas nedelsiant reikia ravėti, purenti, purkšti, laistyti ir būtinai tręšti.
Šių darbų negalima pavėluoti. Protingiausi tie sodininkai, kurie net nelaukia paskutinių uogų. Vėliau pradėsi ravėti ir tręšti – vėliau prasidės žiedų formavimasis. Užsitęsus braškių augimui toli į rudenį, kitų metų derlius būna menkesnis.
Daigai – naujoms lysvėms
Po derliaus nuėmimo pradeda smarkiai augti braškių ūsai. Iš mazgų, kurie vadinami skrotelėmis, jie išleidžia lapelius ir šakneles. Taip braškės dauginasi. Tai labai alina motininius kerelius. Netiesa, kad tik pirmieji, arčiausiai kero įsišakniję daigai tinkami naujam braškynui. Tinka visi. Jeigu daigų nereikia, išravėję juos išmetame.
Jeigu reikia – pikuojame į atskirą vietą ir vėliau sodiname į paruoštą lysvę. Braškių daigus galima sodinti bet kada, visai nebūtina laukti rudens.
Kuo anksčiau į nuolatinę vietą bus patupdyti, tuo geriau augs ir formuos žiedus. Kuo vėliau pasodinti, tuo mažiau turi laiko įsišaknyti, išleisti naujas šaknis, gerai pasiruošti žiemai, todėl tuomet pašąla ir sunyksta.
Tai gerai turėtų atsiminti tie, kurie rudenį pirks daigus sodmenų mugėse. Vėlai pirktus daigus verčiau apkasti nesodintus, apkloti šiltai ir palaukti pavasario.
Lapai rodo augalo sveikatą
Nemažai ginčų kelia klausimas – reikia ar nereikia po derliaus nupjauti braškių lapus. Atsakymas labai paprastas – sveikų pjauti nereikia. O jeigu jie nusėti rudomis dėmėmis, jeigu margi, raudoni ar susisukę, reikia nupjauti.
Su pašalintais lapais iš braškyno išnešama daug kenkėjų ir ligų pradų. Nupjautus tokius lapus nepatariama dėti į komposto krūvas. Juos geriau sudeginti. Ugnis sunaikina ligų užkratus.
Lapus taip pat būtina pjauti tuojau pat po derliaus nuėmimo.
Jeigu to nesuskumbame padaryti iki rugpjūčio mėnesio, verčiau jų nebepjauti, nes sumažės kitų metų uogų derlius, kereliai bus jautresni nepalankioms žiemojimo sąlygoms. Taip atsitinka todėl, kad augalui reikia laiko užauginti naujus lapus.
Kai braškių lysvė nedidelė, neverta imti dalgio į rankas, geriau peilį. Juo patogu išpjauti lapus ir palikti sveikus dygstančius jaunus.
Braškės tręšiamos ir vasarą
Išravėtą braškių lysvę būtinai reikia patręšti. Tai daroma tam, kad augalai nestokotų maisto, kai augins naujus lapus, šaknis, kraus žiedynus.
Išbarsčius trąšas žemę reikia supurenti ir gausiai palaistyti. O kad drėgmė lėčiau garuotų, pravartu braškyną mulčiuoti nestoru durpių sluoksniu.
Braškių šaknys auga dirvos viršutiniame sluoksnyje. Jos nesiskverbia gilyn. Atvirkščiai – per antrą ir trečią vasarą jos išlipa iš žemės, todėl pravartu purenant išravėtą lysvę apkaupti senesnius braškių kerelius patręšta žeme.
Kenkėjai naikinami iš anksto
Uogų nokimo sezono pabaigoje iš patelių padėtų kiaušinėlių pasirodo jauni žemuoginių-avietinių straubliukų vabalai.
Trumpai pasimaitinę, jie eina žiemoti pasislėpdami po augalų liekanomis lysvėje.
Kai braškės pavasarį pradės žydėti, nustebę sodininkai pamatys nuo žiedynų nukritusius žiedų butonus. Spėlios, kas juos nukarpė ir numetė ant žemės.
Tai bus padarę daug žalos atnešantys žemuoginiai-avietiniai straubliukai.
Šie kenkėjai per vasarą į gyvenimą paleidžia dvi savo palikuonių kartas – vasaros pradžioje ir rudenį.
Rudenį šie vabalai graužia lapus (žiedų tada nėra), todėl sodininkai jų lyg ir nemato. Kai pavasarį sužydus braškėms šių vabalų daroma žala pasidaro akivaizdi, kovoti su jais būna jau vėlu. Kovoti su jais reikia pradėti tuojau po derliaus nuėmimo.
Su braškių kenkėjais galima kovoti juos naikinant cheminiais preparatais arba juos atbaidant.
Tie straubliukai yra gyvi padarai ir turi uoslę, todėl yra labai paprastas būdas nubaidyti juos aštriais kvapais.
Kenkėjus atbaido čia pat auginamų česnakų kvapas. Kas nemėgsta česnakų, gali tarp braškių pamėtyti, tarkim, aštrų kvapą turinčių tujos ar kitokių spygliuočių šakelių. Tiks skiečiai ir ajerų lapai, vaistingosios ramunėlės. Stiprų kvapą skleidžia mėtų ir šaltmėčių šaknys, jeigu jos iškastos bus išdėliotos tarp braškių krūmelių.
Kerelius galima atjauninti
Braškes vienoje vietoje auginti patariama ne ilgiau kaip trejus metus. Tačiau keblu rasti joms naują vietą mažame plote. Tokiu atveju senti pradėjusius braškių kerelius galima pabandyti atnaujinti. Tai daryti reikia nelaukiant paskutinių uogų. Kuo anksčiau, tuo geriau.
Tam imamas aštrus kastuvas ir lygiagrečiai su žemės paviršiumi (0,5 cm aukštyje) nupjaunama visa, kas yra virš jo.
Po tokios procedūros kerelio rageliai išleidžia naujas šaknis, miegantys pumpurai – naujus lapus, ir krūmas galės derėti dar porą metų.
