Artėjant šviežio medaus sezonui dalinamės skirtingų medaus rūšių savybėmis ir patarimais, kurie padės medaus rūšį nustatyti pagal jo spalvą.
Universalus produktas
Medus – nuo seno žinomas maisto produktas ir natūralus vaistas, kurio griebiamasi peršalus ir siekiant sustiprinti organizmą.
Meduje gausu geležies, magnio, natrio, kalio, kalcio, taip pat ir vitaminų: B1, B2, B6, C, PP, H, K, E. Medaus sudėtyje rikiuojasi baltymai, angliavandeniai, fermentai, organinės rūgštys, eteriniai aliejai.
Teigiamas medaus poveikis pastebimas labai skirtingų organizmo sistemų veikloje. Medus gerina smegenų, širdies, kepenų, inkstų veiklą. Taip pat didina organizmo atsparumą ir stiprina imuninę sistemą.
Medaus rūšys ir spalva
Grikių medus. Ši rūšis išsiskiria geležies ir baltymų gausa. Grikių medaus skonis ir kvapas – aštrus. Spalva dažniausiai rausva arba įvairių atspalvų ruda, o kartais gali būti net juoda.
Klevų medus. Tai skystas, baltas medus. Po kelių mėnesių susikristalizavęs jis tampa raudonai geltono atspalvio beveik permatomu medumi.
Viržių medus. Šis medus ilgai nesikristalizuoja. Šviežus jis būna šviesiai arba rausvai rudas. Susikristalizavęs spalvą šiek tiek pakeičia – jis tampa tamsiai geltonu arba rusvu. Viržių medus taip pat pasižymi stipriu kvapu ir kiek kartoku skoniu, o jo konsistencija – gana tiršta.
Miško medus. Tai dar viena medaus rūšis, kuri ilgai nesikristalizuoja. Jo konsistencija – tąsi, tiršta. Miško medus – mišrus medus, o jo spalva dažniausiai būna tamsi su įvairiais atspalviais, taip pat gali būti ir pilkšva. Kartais miško medus turi pušų sakų aromatą.
Pievų medus. Šis medus taip pat pakankamai mišrus, nes renkamas iš įvairių augalų, todėl labai aromatingas. Jis pasižymi geltona spalva arba geltona spalva su rusvu atspalviu.
Lipčiaus medus. Tai itin tirštas medus, kuriame išskirtinai daug mineralinių medžiagų. Iš augalų surinktas lipčiaus medus būna gana tamsus. Šį medų bitės surenka iš lipnaus, saldaus skysčio, vasarą randamo ant medžių ir ypač liepų lapų arba iš amarų išskyrų.
Rapsų medus. Šio medaus dėl Lietuvoje gausiai auginamų rapsų bitės kasmet suneša gana daug. Nors rapsų medus gali turėti švelniai kartų poskonį, jo kvapas malonus, o spalva – balsva arba šviesiai gelsva. Susikristalizavęs šis medus iš pažiūros neretai primena taukus
Dobilų medus. Tai itin šviesi medaus rūšis: šviežias jis būna beveik baltas ar šviesiai gelsvas, o susikristalizavęs sukietėja ir dar labiau pabąla. Dobilų medaus skonis švelnus ir malonus. Kvapas – vos juntamas.
Kiaulpienių medus. Šis medus – kiek kartokas ir labai kvapnus. Jo spalva primena aukso spalvą, kartais gali būti net oranžinė. Jis itin greit susicukruoja, o jo konsistencija būna pakankamai klampi.
Liepų medus. Išskirtinai malonus, liepų žiedų kvapą primenantis aromatas – išskirtinis liepų medaus skiriamasis ženklas. Šį medų atskirti padės ne tik malonus kvapas, bet ir šviesiai geltona, gelsvai žalia ar gintarinė spalva.
Aviečių medus. Šis medus – gelsvas su žalsvu atspalviu, kartais aviečių medus būna beveik permatomas. Susikristalizavęs aviečių medus tampa baltesnis, neretai turi kreminį atspalvį. Jo kvapas malonus, tačiau pakankamai stiprus.
