Natūralus vaistas lėkštėje
Griežčių sudėtyje randama B grupės vitaminų, vitamino C ir PP. Juose taip pat yra organizmui būtinų mineralinių medžiagų: geležies, fosforo, kalio, kalcio, jodo, sieros ir kitų sveikatai svarbių mineralinių elementų.
Šių daržovių sudėtyje taip pat yra angliavandenių, baltymų, pektinų ir eterinio aliejaus.
Pastebėta, kad griežčiai efektyviai malšina alkį, tačiau netukina ir netgi normalizuoja cholesterolio kiekį kraujyje. Šios daržovės pasižymi ir dezinfekuojančiomis savybėmis: kramtant griežčius organiniai sieros junginiai dezinfekuoja burną ir gerklę.
Remiantis liaudies medicinos žiniomis, griežčių sultimis ar tyrele galima gydyti nudegimus ir kitus odos pažeidimus.
O šios daržovės savybės taip pat gelbsti, kovojant su kosuliu ir bronchitu. Šių sveikatos problemų gydymui patartina pasitelkti griežčių užpilą arba su medumi sumaišytą griežčių nuovirą.
Kulinarijoje šias daržoves panaudoti galima labai įvairiais būdais. Griežčiai gali būti valgomi žali, virti, kepti, troškinti. Jie idealiai tinka sriuboms, o ypač – tirštoms, trintoms sriuboms.
Specifinio skonio ir kvapo šakniavaisis
Maistui vartojama griežčio dalis – sultingas šakniavaisis, kuris pasižymi išskirtiniu, gana aitriu skoniu bei kvapu. Griežčių stiebas – pakankamai status, lapuotas, žalsvai melsvos spalvos. O žiedams būdinga geltona ar aukso spalva.
Šie šakniavaisiai įprastai būna vienmečiai, kai kurios rūšys – dvimetės. Į Lietuvą jie atkeliavo iš Viduržemio jūros šalių.
Šiandien sėklų parduotuvėse galima rasti įvairių išvestinių griežčių veislių, kurios skiriasi ankstyvumu, spalva, skoniu, šakniavaisio forma ir kai kuriomis auginimo subtilybėmis.
Priežiūra panaši į kopūstų
Auginimo sąlygomis ir subtilybėmis griežčiai yra panašūs į kopūstus. Tuo įsitikinti padės pirmieji griežčių lapai, kurie savo forma ir išsidėstymu labai primena savo giminaičių kopūstų lapus. Tiesa, svarbu atsiminti, kad maistui griežčių lapai nėra tinkami.
Sėjai griežčiai ruošiami taip pat, kaip ir vidutinio ankstyvumo bei vėlyvųjų veislių kopūstai. Griežčiai auginami iš daigų, daigams paaugus, sustiprėjus ir užauginus 3-4 tikruosius lapelius, juos perkeliant į atvirą dirvą.
Tinkamiausias griežčių priešsėlis: bulvės, pomidorai, agurkai, burokėliai, svogūnai, daugiametės žolinės daržovės. Geriausias dirvožemis – derlingas priemolis.
Siekiant išvengti dirvožemiu plintančių ligų, toje pačioje daržo vietoje griežčius galima auginti, praėjus 3-4 metams. Tokią pat pertrauką, prieš sodinant griežčius, vertėtų daryti ir po ridikų, ropių ir kopūstų derliaus.
Griežčių nebaugina šalnos: jie ir jų daigai pakelia 3-5 laipsnių šalnas. O jų vegetacijos periodas, priklausomai nuo konkrečių pasirinktos veislės savybių, trunka apie 120 dienų.
