Pagal pažeidimo požymius aišku, kad braškyne įsiveisė avietiniai-žemuoginiai žiedgraužiai. Tai nedideli, 2-3 mm ilgio, juodos ar rusvos spalvos vabalai. Peržiemoja vabalai braškyne arba avietyne po nukritusiais lapais, žolių liekanomis arba dirvožemio grumsteliais.
Pavasarį vabaliukai išlenda iš žiemojimo vietų ir maitinasi jaunais lapeliais, išgrauždami juose skyles. Vėliau vabaliukai poruojasi, ir patelės į žiedinius pumpurus deda kiaušinėlius. Padėjusi kiaušinėlį patelė pagraužia žiedinio pumpuro žiedkotį. Dėl to po kurio laiko pumpuras krinta žemėn.
Iš kiaušinėlio išsirita lerva – ruda galva, be kojų. Išgraužusi žiedpumpurio turinį, lerva iš jo išlenda ir apsigyvena dirvoje. Čia virsta lėliuke.
Iš lėliukių vasaros antroje pusėje išsirita vabalai, kurie maitinasi braškių, žemuogių, aviečių lapais. Šie žiedgraužiai soduose greitai plinta, nes yra gana vislūs. Viena patelė gali padėti apie 100 kiaušinių. Tai akivaizdūs derliaus nuostoliai, nes netenkama tiek pat aviečių ar braškių uogų.
Pastebėjus nulinkusius žiedinius pumpurus, juos reikia surinkti ir sunaikinti. Kadangi kenkėjo vabalai žiemoja dirvoje, svarbu po augalais dirvą purenti.
Be to, vabalai, padėję kiaušinius ir pakandę žiedkočius braškyne (ypač ankstyvųjų veislių), savo žalingą darbą tęsia avietyne. Todėl braškes reikia sodinti toliau nuo aviečių.
Tačiau kad ir kaip kilnotume šių augalų lysves 6 arų sodo sklypelyje – jie vis tiek arti vieni kitų. Todėl teks imtis augalų apsaugos priemonių, siekiant sumažinti kenkėjų gausumą ir išvengti derliaus nuostolių (1 arui braškyno reikia 10-20 l skysčio).
Braškes, avietes iki žydėjimo (arba pradėjus žydėti) verta nupurkšti apsauginiu tirpalu. Antrą kartą purškiama nuskynus derlių, kai lapais maitinasi vasarą išsiritę vabalai.
Rudenį avietyne ir braškyne reikia išgrėbstyti nukritusius lapus, išpurenti dirvą. Kai ramybė drumsčiama dirvą perkasant, žūva žiemoti sulindę vabalai.
