Tačiau laukiant uogų derliaus vertėtų pasirūpinti ir serbentų lapų atsargomis – serbentų lapai populiari liaudies medicinos priemonė ir tradicinės kulinarijos dalis.
Vitaminų bomba
Žvelgiant į juodųjų serbentų sudėtį, uogose rikiuojasi gliukozė, fruktozė ir nedidelis kiekis rauginių medžiagų.
Šiose uogose taip pat yra daug vitamino C – juodieji serbentai yra vienas geriausių vitamino C šaltinių ir šio vitamino kiekiu net 10 kartų lenkia didžiąją dalį raudonųjų serbentų veislių.
Juoduosiuose serbentuose taip pat randama karotino, vitaminų A, B1, B6, B9, P, kalio, kalcio, magnio, vario, fosforo, mangano.
B grupės vitaminai, esantys juodųjų serbentų sudėtyje, stiprina nervų sistemą. Vitaminų C ir P derinys teigiamai veikia širdį ir kraujagyslių sistemą, aktyvina ląstelėse vykstančius gyvybinius procesus.
Dėl vitamino C gausos juodieji serbentai yra puiki pagalbinė priemonė, gelbstinti peršalus ar sergant gerklės ligomis. Šios uogos gelbsti ir kovojant su padidėjusiu kraujospūdžiu.
Lapų nauda ir paruošimas
Juodųjų serbentų lapuose randami tie patys vitaminai, kurie rikiuojasi ir uogų sudėtyje. Bene paprasčiausias, bet sveikatai itin naudingas serbentų lapų panaudojimo būdas – juodųjų serbentų lapų arbata.
Juodųjų serbentų lapų arbatoje gausu vitamino C, kalio, kalcio, magnio. Ji taip pat pasižymi nuo laisvųjų radikalų žalos saugančiu, organizmą stiprinančiu, patiriamą stresą silpninančiu poveikiu.
Remiantis liaudies medicinos žiniomis, lapų nuoviras padeda normalizuoti pakilusį kraujospūdį, teigiamai veikia inkstų būklę.
Įdomu tai, kad serbentų lapų vonios pasižymi panašiu poveikiu kaip ir plačiai žinomos pušų vonios. Vonios, praturtintos serbentų lapais, gaivina, ramina, padeda malšinti sumušimų sukeltus nemalonius pojūčius.
Nuo seno serbentų lapai buvo neatsiejama raugintų agurkų recepto dalis.
Serbentų lapus rinkti patartina birželio-liepos mėnesiais. Būtent šiuo periodu lapuose yra daugiausiai vertingųjų medžiagų.
Rinkti patartina viduriniuosius lapus – tokiu būdu nepakenksite derliui. Džiovinti lapus vertėtų, vos juos surinkus ir saugant nuo tiesioginių saulės spindulių.
Agrastinių šeimos nariai
Tiek juodieji, tiek raudonieji ir baltieji serbentai priklauso agrastinių šeimai.
Juodųjų serbentų šaknys dažniausiai sutampa su krūmo ribomis ir yra pakankamai negilios – jos išsidėstę 10-40 centimetrų gylyje. Krūmų gyvybingumą lemia kiekvienais metais išaugantys ūgliai, kurie šakotis ir duoti vaisius pradeda kitais metais.
Toje pačioje vietoje šie krūmai augti gali daugmaž 20 metų. Vis tik kokybišką derlių jie įprastai subrandina perpus trumpesnį laikotarpį – apie 10 metų.
Juodieji serbentai pakankamai gerai ištveria žiemas. Augti jie pradeda, temperatūrai pasiekus 5-6 laipsnius, o žydėti – esant 11-14 laipsnių temperatūrai.
Sodinti šiuos krūmus patartina drėgname dirvožemyje – pakankamas vandens kiekis yra būtina juodųjų serbentų augimo sąlyga. Jiems taip pat reikia šviesos, tačiau augti ir brandinti derlių juodieji serbentai taip pat gali ir daliniame pavėsyje.
