Populiariausios miško uogos yra mėlynės, bruknės, spanguolės. Visos jos turi tą bendrą savybę, kad auga tik labai rūgščioje terpėje. Tokia pat yra ir šilauogė, kurios sukultūrintų hibridinių formų jau prieš keletą dešimtmečių metų ėmė rastis medelynų kataloguose – iš pradžių JAV, paskui ir Didžiojoje Britanijoje.
Šilauogės kilusios iš Šiaurės Amerikos, todėl būtina pažinti jų charakterį ir išmokti auginti Lietuvos sąlygomis. Tai labai vertingos uogos, turi visko ir tiek pat, kaip ir visiems žinomos miško mėlynės.
Sodinės šilauogės krūmas visiškai panašus į serbentų krūmą. Tik augti vienoje vietoje jis gali kur kas ilgiau – net trisdešimt metų, ir derlius būna didesnis.
Tiesa, derliaus laukti tenka ilgiau. Pirmąsias uogas sodinė šilauogė subrandina tik penktaisiais augimo metais. Pirmasis derlius gali siekti du kilogramus nuo krūmo, vėliau, priklausomai nuo priežiūros, jis gali padidėti iki šešių ar net aštuonių kilogramų.
Sode šiam krūmui patartina parinkti atvirą, saulėtą ir pridengtą nuo žvarbesnių vėjų vietą. Ypač svarbu, kad augalas gautų pirmuosius ryto spindulius, kurie nudžiovintų rasą nuo lapų ir taip apsaugotų nuo ligų. Jis mėgsta, kad šaknys nuolat jaustų drėgmę, bet nebūtų sumirkusios.
Laistyti reikia ne daugiau nei agurkus. Labai tinka šiltas vanduo, dar labiau – lietaus. Nuo žiemos šalčių niekuo papildomai dengti nereikia. Tręšimas paprastas ir pigus.
Yra tvirtinančių, kad joms tinka viskas, kas tinka rododendrams bei azalijoms auginti. Bet sodinės šilauogės nepakenčia nei mėšlo, nei komposto, nei apskritai „persivalgymo“.
Jaunam krūmeliui pirmus dvejus trejus metus pakanka duoti vos po saujelę azotinių mineralinių trąšų (20-25 gramų). Tą saujelę reikia padalyti į tris dalis ir maitinti darant pertraukas.
Paskutinį kartą – ne vėliau nei iki birželio vidurio. Kitaip ūgliai nesuskubs sumedėti ir pasiruošti žiemai.
Vėlesniais metais prie azoto reikės pridėti šiek tiek fosforo bei kalio trąšų. Tręšimas yra labai paprastas ir pigus.
O štai duobės paruošimas sodinei šilauogei nėra toks paprastas ir pigus. Ji auga tik rūgščiose durpėse, kurių pH turi būti 4,5-5,2. Tai yra rudosios paviršinės durpės, naudojamos kraikui – natūralios ir nekalkintos durpės. Jos tinka ir spanguolių lysvei įrengti, ir rododendrams bei azalijoms, ir kraikui triušidėje ar vištidėje.
Antras rūpestis yra duobės įrengimas. Paprasčiausia yra įleisti į žemę ties dirvos paviršiumi šulinio rentinį. Pakanka 70 centimetrų skersmens, bet geriau būtų viso metro. Pakanka ir 30 centimetrų žiedo aukščio, bet geriau būtų dvigubo aukščio – 60 centimetrų.
Neturint žiedo, duobės šonus būtina iškloti storesne plėvele. Tai reikalinga tam, kad susidarytų kliūtis šarmų difuzijai iš dirvos į rūgščias durpes, kurias supilsime į duobę. Plėvelę dugne būtina subadyti, kad vandens perteklius turėtų per kur ištekėti.
Lietuvoje rekomenduojama auginti daug šilauogių veislių: pavyzdžiui, Rancoc, Bluerorop, Blueray, Patriot ir kitas. Patartina būtinai auginti greta dvi tris veisles, nes kaimynų žiedadulkės didina derlių.
Šilauogių genėjimas yra labai paprastas. Geras krūmas privalo turėti maždaug dešimt šakų. Išpjauti reikės nustojusias derėti 6-8 metų senumo šakas, nudžiuvusias, plonas, kreivai augančias.
