Jei teritorija aplink sodybą lygi, nusivilti taip pat nereiktų – norimo dydžio kalvelę galima supilti dirbtiniu būdu. Žinoma, tai reikalaus daugiau laiko, darbo ir kitų išteklių.
Dalinamės praktiniais patarimais apie alpinariumo planavimą ir įrengimą.
Vieta, kuriai nereikia derlingo dirvožemio. Alpinariumas – tai augalų ir akmenų derinys, todėl tam, kad akmenų labai greitai neuždengtų ir neužstelbtų augalai, šiai sodybos puošmenai nėra reikalingas labai derlingas dirvožemis.
Kitas svarbus dalykas – drenažas, kuris alpinariumui yra tiesiog būtinas. Drenažui įprastai pakanka daugmaž 15 cm sluoksnio skaldos, ant kurios pilamas dirvožemis.
Jei alpinariume planuojate auginti augalus, kuriems reikia skirtingo rūgštumo dirvos, patartina tam tikras alpinariumo vietas paruošti, vadovaujantis konkrečių kultūrų savybėmis ir poreikiais. Taip pat tose vietose, kuriose auginsite smėlingame dirvožemyje geriausiai augančius augalus, patartina užberti smėlio.
Estetiškas akcentas – žemaūgiai augalai. Labai populiaru alpinariume „apgyvendinti“ neaukštus spygliuočius ir lapuočius.
Renkantis lapuočius, pirmenybę patartina teikti visžaliams augalams. Puikus pasirinkimas: Fortūno ožekšnis, buksmedis, Damerio kaulenis.
Iš spygliuočių alpinariumuose populiariausi šie augalai: žemaūgės tujos, eglės, puskiparisiai, kadagiai.
Be akmenų – nė žingsnio. Tinkamai parinkti, skirtingo dydžio ir formų akmenys yra neatsiejamas alpinariumo akcentas. Itin estetiškai alpinariumuose atrodo laukų akmenys.
Siekiant stabilumo, akmenis rekomenduojama įkasti į žemę – idealiuoju atveju trečdalis akmens turėtų būti po žeme. Akmenis galima įkasti tiek vertikaliai, tiek horizontaliai.
Akmenų išdėstymas priklauso nuo alpinariumo kūrėjo norų ir fantazijos, o kartu ir nuo pasirinktų akmenų spalvos, dydžio, formos ir, žinoma, kiekio. Vis tik patartina didžiausius akmenis išdėstyti alpinariumo apačioje.
Alpinariumuose neretai naudojama ir skalda ar žvyras. Tiesa, nusprendus juos naudoti savo alpinariume, skaldą ir žvyrą berti vertėtų pačioje pabaigoje, kai visi akmenys išdėlioti ir įkasti, o augalai pasodinti.
Akmenys – ne vienintelis alpinariumo puošybos sprendimas. Kai kurie sodininkai alpinariumus papuošia ir greta akmenų bei augalų išdėsto šviestuvus ar molines skulptūrėles.
Nebijokite augalų įvairovės, tačiau atsižvelkite į individualius augalų poreikius. Alpinariumas atrodo gyvesnis ir įvairesnis, jei skirtingose jo dalyse auga skirtingi augalai, taip pat nereikėtų bijoti skirtingų augalų spalvų derinimo.
Kitas svarbus dalykas – skirtingas žydėjimo laikas. Augalus, o ypač žydinčias gėles vertėtų išdėstyti taip, kad žydinčios gėlės, kurios pražysta tuo pačiu metu, nebūtų susodintos vienos šalia kitų.
Vietose, į kurias patenka ryškiausi tiesioginiai saulės spinduliai, pakankamai sėkmingai auga pūkuotosios glažutės ir vilnotosios notros, kurias nuo saulės šiek tiek apsaugo pūkeliai.
Šešėlio gaubiamoje ar šiaurinėje alpinariumo pusėje rekomenduojama sodinti įvairių rūšių raktažoles, įvairių spalvų flioksus, kiek smulkesnes svogūnines gėles: krokus, snieguoles, narcizus, mažų veislių tulpes, scyles.
Pietinė alpinariumo pusė tinkama perkūnropių, čiobrelių, šilokų, alpinės zundos, kiparisinės santolinos auginimui.
Tarp stambių akmenų itin dailiai atrodo plačialapiai augalai, pavyzdžiui, bergenijos ar bruneros.
