O ir petražolių auginimas nekelia didelių iššūkių – pakanka tinkamos dirvos ir pakankamos drėgmės.
Kodėl verta auginti?
Petražolės pasižymi ne tik puikiomis skoninėmis savybėmis, pagyvinančiomis įvairius patiekalus, bet ir naudingomis medžiagomis. Jose yra vitaminų C, K ir P, kalio, kalcio, fosforo, geležies, magnio druskų.
Ryškų petražolių skonį ir kvapą lemia jose esančių eterinių aliejų gausa.
Tačiau tiems, kurie susiduria su inkstų ligomis ar jų funkcijos sutrikimais, petražolių vertėtų vengti.
Dėl petražolių sudėtyje esančios geležies, šias prieskonines žoles vertėtų vartoti mažakraujyste sergantiems žmonėms. Be to, manoma, kad petražolių arbata pasižymi dietiniu, liekninamuoju poveikiu.
Petražolių sudėtyje esantis vitaminų ir kitų naudingųjų medžiagų derinys stiprina imuninę sistemą, teigiamai veikia širdies ir sąnarių būklę, detoksikuoja organizmą. Šis prieskoninis augalas taip pat padeda kovoti su blogosiomis bakterijomis, esančiomis organizme.
Sodinimas ir auginimas
Lietuvos daržuose dažniau sutinkamos lapinės petražolės, tačiau petražolės gali būti ir šakninės. Tokiu atveju valgomi ne vien lapai, bet ir šakniavaisiai.
Šio prieskoninio augalo auginimui nelabai tinka sunkios dirvos – tokiose dirvose petražolės nepilnai išsivysto. Tinkamiausia dirva – purus, lengvas priesmėlis ir priemolis.
Kitas svarbus kokybiško petražolių derliaus elementas – tinkamas priešsėlis. Nepatartina petražolių augintoje lysvėse, kuriose prieš tai augo morkos, krapai, kalendros ar kmynai. Jei ruošiatės auginti šaknines petražoles, vertėtų vengti svogūnų, porų ir salierų priešsėlio.
Petražolės dažniausiai sėjamos iš sėklų, o jų priežiūra nėra sudėtinga: svarbu užtikrinti, kad petražolėms netrukdytų piktžolės, o aplink šias prieskonines žoleles esanti dirva būtų nuolat supurenta, taip pat vertėtų pasirūpinti pakankama drėgme. Jei retai lyja ir vasara sausa, petražoles patartina laistyti.
Tiesa, šių prieskoninių žolių sėklos yra smulkios, todėl jas sėti patariama kruopščiai – per tankiai susodintų ir augančių petražolių šaknys būna smulkios, derlius – nekokybiškas.
Ankstyvam derliui, pasirinkus tinkamas rūšis, petražoles galima sėti ir iš rudens.
Didelis petražolių privalumas – jos pakankamai atsparios šalčiui, mėgsta drėgmę, puikiai dera net ir vėsią vasarą. Todėl puikus petražolių derlius sėkmingai užaugti gali net ir tokią vasarą, kai kitos daržovės, uogos ar prieskoniniai augalai subrandina nedidelės gausos ir ne itin aukštos kokybės derlių.
Mėgautis galima ištisą sezoną
Nesudėtinga šių ryškaus ir išskirtinio skonio prieskoninių žolelių derliumi mėgautis ištisą sezoną. Žiemai petražoles galima ir džiovinti, ir šaldyti.
Kai kurių rūšių petražoles rudenį galima sėkmingai persodinti į vazonėlius ir auginti namuose ant palangės.
Petražolės praturtina pirmųjų ir antrųjų patiekalų skonį, jos gali būti dedamos į sriubas, padažus, salotas, mėsos ir žuvies patiekalus. Nepamiršti reikėtų ir iš jų gaminamos petražolių arbatos, teigiamai veikiančios sveikatą.
Nors marinuojant agurkus ir kitas daržoves krapai dažnai tampa neatsiejama recepto sudedamąja dalimi, kai kurios šeimininkės juos pakeičia petražolėmis.
Petražolių pagrindu galima pasigaminti paakių kaukes, mažinančias paakių pabrinkimą, patinimą ir patamsėjimą.
