Egzotiška, bet neišranki: kelią į lietuvių sodus skinasi šeferdija

2019 m. vasario 25 d. 12:23
Pranas Zubrickas („Mūsų Ignalina“)
Kai žiema sparčiai artėja prie pabaigos, daugumos gamtos gėrybių mylėtojų mintys sukasi apie darbus, kuriuos jau turime atlikti, kokias naujas kultūras norėtųsi turėti savo sklypuose.
Daugiau nuotraukų (3)
Norėčiau sodininkus supažindinti su dar menkai mums žinomu augalu – šeferdija. Ji turi daug sinonimų: buivolo (bizono) uogos, kiškio (zuikio) uogos, „muilinės uogos“, „amerikietiškieji šaltalankiai“, „Nebraskos serbentai“. Daugelis jos sinonimų sufleruoja, kad tas augalas kilęs iš Šiaurės Amerikos (JAV, Kanados). Tai žilakrūminių šeimos krūmas, 3–5 m aukščio, atrastas 1818 m. ir pavadintas anglų botaniko Johno Shepherdo vardu.
Mums labiau žinomi yra artimi šeferdijos giminaičiai – šaltalankiai. Šeferdijos, kaip šaltalankiai, dvinamiai augalai. Norint derliaus, moteriškų ir vyriškų augalų santykis turi būti 4:1.
Uogos gerina organizmo tonusą, lėtina senėjimą, stiprina imunitetą, vertinga peršalimo ir virusinių ligų profilaktikai, vartojamos hipertonijos ir aterosklerozės profilaktikai.
Trūkumas – uogos gali sukelti alergiją tiems, kurie yra alergiški kokiems nors produktams.
Kodėl turėtų sudominti sodininkus šeferdija? Jų yra trys rūšys: sidabrinė, kanadinė ir lengviausia, kai krūmai žydi. Vyriškų augalų žiedai neturi piestelės, tik daug kuokelių. Žiedai neįspūdingi, smulkūs, gelsvos arba kreminės spalvos, apdulkinami vabzdžių, žydi, kai oro temperatūra sušyla iki 7–9 laipsnių.
Šeferdijos uogos apvalainos, raudonos, 5–6 mm skersmens. Luobelė padengta daugybe blizgančių dėmelių. Tai normali išvaizda, o ne liga.
Kuo vertingos šeferdijos? Uogų minkštimas švelnios konsistencijos, saldžiarūgštis, bet juntamas sutraukiantis poskonis, kuris gali ne visiems patikti.
Tiesa, po pirmųjų šalnų uogos tampa saldesnės ir švelnesnės.
Uogos labai vertingos – pirmieji tai įvertino Šiaurės Amerikos indėnai. Turi daug įvairių vitaminų: C, A, E, P. Iš uogų verdama želė, pastilės, džemai, kompotai, užpilai ir kiti patiekalai.
Iš trijų šeferdijos rūšių Europoje, kaip vaismedis, kultivuojama sidabrinė. Nors ji turi dyglių, uogas lengva rinkti, po šalnų po krūmu paklojus patiesalą ir keletą kartų energingai pakratant krūmą. Beje, uogos prinoksta jau vasaros pabaigoje ir ilgai laikosi ant šakų.
Pasodintos, pradeda derėti anksti, jau po 2–3 metų, dirvožemiui neišranki, mėgsta saulėtą vietą. Brandus krūmas užaugina iki 12–15 kg uogų, produktyvus laikotarpis – apie 30 metų, gerai prižiūrint galima derėjimą pratęsti iki 50–60 metų, derlingumas tik didės ir gali siekti iki 40–50 kg. Krūmai gali atlaikyti šaltį net iki minus 45 laipsnių.
Labai svarbu, kad šeferdijų nepuola nei kenkėjai, nei grybelinės bei virusinės ligos – nereikia naudoti jokių purškalų. Sidabro spalvos lapai ir kraujo raudonumo uogos sukuria efektingą kontrastą su tamsiai žaliais dygliais.
Ūgliai linkę stipriai šakotis, išsikraipyti, susikryžiuoti, sudarydami neįveikiamas kliūtis. Todėl galima panaudoti formuojant kraštovaizdžio dizainą.
Tikriausiai nereikia daug mąstyti, ar verta savo sklypuose skirti vietos šeferdijai. Tik viena „smulkmena“ – kaip ir kur ją įsigyti. Sodininkų mugėse jų nesimato, bet paieškojus medelynuose ir pas egzotinių augalų kolekcionierius – įmanoma surasti. Kaina – apie 14 eurų.
sodininkai^InstantUogos
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.