Kaip ir kada sodinti?
Porų veislės dažniausiai skirstomos į ankstyvas ir vėlyvas. Ankstyvesnių veislių porų vegetacijos periodas dažnai yra kiek trumpesnis nei vėlyvųjų veislių.
Įprastai ši daržovė dauginama sėklomis ir daigais. Vis tik į daržą – į pastovią augimo vietą – porai turėtų būti sodinami iš jau paaugintų daigų.
Priklausomai nuo pasirinktos veislės, skiriasi ir porų sodinimo laikas: ankstyvosios veislės sėjamos vasario antroje pusėje, kovo mėnesį ir balandžio pirmojoje pusėje. Dygimo laikotarpiu porams reikia šviesos ir šilumos, todėl rekomenduojama daigyklas uždengti plėvele.
Porų daigai yra labai liauni, todėl kai kurie sodininkai nepataria jų pikiuoti: jei porai sudygo per tankiai, patartina juos paprasčiausiai praretinti. Sėjant porus, nepatartina tankiai suberti sėklų: į vieną „duobutę“ reikėtų berti 1-2 sėklas.
Tinkamiausias laikas daigų sodinimui į daržą įprastai būna antroji gegužės pusė. Beje, prieš tai daigus galima šiek tiek pagrūdinti, dienos metu kelioms valandoms juos išnešant iš patalpos į lauką.
Kad porai subrandintų kuo sveikesnes ir didesnes po žeme augančias baltąsias dalis, juos vertėtų sodinti kuo giliau. Taip pat svarbu šią daržovę periodiškai apkaupti žemėmis. Dėl šios priežasties porus sodinti patariama ne į įprastas vagas, bet į iškastas duobutes ar į vieną iškastą griovelį, kitaip sakant, paliekant erdvės nuolatiniam porų apkaupimui žemėmis.
Sėkmingam šio svogūno giminaičio augimui reikia ir pakankamos drėgmės: lieti reikėtų ne tik vos pasodintus daigus, bet, jei vasara yra sausa, ir jau paaugusius porus.
Sudėtyje – ne tik vitaminas C
Nereiktų galvoti, kad vienintelis vitaminas, kurio gausu šios daržovės sudėtyje, yra vitaminas C. Poruose taip pat yra vitaminų A, PP, K, B grupės vitaminų.
Jų sudėtyje randama eterinių aliejų, organinių rūgščių ir mikroelementų: geležies, kalcio, kalio, mangano, magnio. Maža to, šios daržovės kaloringumas labai nedidelis.
Liaudies medicinoje porus vartoti patariama, nusėdus druskoms ir kovojant su nutukimu. Jie pasižymi antibakteriniu ir antioksidaciniu poveikiu.
Pripažįstama, kad porai skatina apetitą ir mažina cholesterolio kiekį. Ši daržovė teigiamai veikia kraujospūdį ir širdies veiklą.
Senovės Graikijoje porų sultinys buvo vartojamas kaip priemonė, atstatanti ir sauganti balsą.
Vartoti galima ir kaip prieskonį, ir kaip svarbų ingredientą
Naudingų medžiagų poruose daug, o jų skonis – švelnesnis nei svogūnų. Būtent dėl savito ir aštraus, bet už svogūnus švelnesnio, subtilesnio skonio ir kvapo šios daržovės plačiai naudojamos virtuvėje.
Kulinarijoje porai neretai yra naudojami, kaip prieskonis patiekalams pagardinti. Pastebima, kad porai sustiprina ir pagyvina įvairių patiekalų skonį.
Tačiau klaidinga būtų porą vadinti prieskoniniu augalu – tai labai universali daržovė. Ji gali būti vartojama ir žalia, ir termiškai apdorota. Žali porai puikiai dera su įvairių rūšių žaliomis daržovėmis, ypač su obuoliais ir morkomis.
Porais taip pat rekomenduojama gardinti sriubas, troškinius, daržovių apkepus ir pyragus. Jie puikiai praturtina omletų skonį. O trinta porų sriuba – vienas iš šaltajam sezonui itin tinkamų patiekalų. Ruošiant padažus su porais, juos galima derinti su grietine ir sviestu.
