Pasižymi puikiu mineralinių medžiagų deriniu
Kalafiorų pavadinimas yra kilęs iš Italų kalbos ir beveik atitinka lietuviškąjį šios daržovės vardą – žiedinis kopūstas. Plačiau ir aktyviau auginti Europoje ši daržovė pradėta 16 amžiuje.
Žiediniai kopūstai labai vertinami dėl vertingos sudėties: juose gausu vitamino C, B1, B2 ir K. Pripažįstama, kad dominuojančių mineralinių medžiagų – geležies, kalcio ir kalio – derinys labai palankus organizmo stiprinimui, kai kurių ligų prevencijai ir profilaktikai.
Ši daržovė teigiamai veikia širdies ir kepenų darbą, inkstų ir skydliaukės veiklą, yra aterosklerozės prevencinė priemonė. Pastebima, kad kalafioruose esančios maistinės medžiagos suaktyvina nervų sistemos veiklą, o kartu paskatina smegenis produktyviau dirbti.
Šių daržovių sudėtyje taip pat yra baltymų, riebalų, karotino ir kitų medžiagų.
Kalafiorai – lengvai virškinami, jų ląsteliena švelni. Dėl šių priežasčių jie puikiai tinka dietinei mitybai. Be to, vertingosios kalafiorų medžiagos dalyvauja riebalų apykaitoje, todėl jie yra rekomenduojami žmonėms, kovojantiems su antsvoriu.
Paruošimo būdų – įvairovė
Žiedinių kopūstų panaudojimas mityboje labai įvairus: juos galima valgyti tiek žalius, tiek termiškai apdorotus. Kalafiorų paruošimo būdų išties daug: ši daržovė puikiai tinka sriuboms, troškiniams, garnyrams, ją galima virti, kepti, troškinti, konservuoti.
Beje, kalafiorų pagrindu pagaminti patiekalai gali būti vartojami ir kaip pagrindiniai patiekalai, pavyzdžiui, kalafiorų ir sūrio apkepas yra tradicinis britų patiekalas.
Šis kopūstų šeimos augalas itin dera su pomidorais, paprikomis, petražolėmis, krapais, morkomis, salierais, obuoliais. Pagardams patariama rinktis sviestą, grietinę, majonezą, aliejinio tipo padažus, taip pat puikiai tinka padažai, kurių sudėtyje yra riešutų.
Ruošiant kalafiorų atsargas žiemai, įprastai rekomenduojama šią daržovę šaldyti arba konservuoti. Konservuoti galima tiek vienus kalafiorus, tiek šių daržovių ir kitų daržovių mišinius.
Tiesa, tiek ruošiant patiekalus su žaliais, tiek su termiškai apdorotais kalafiorais, galioja vienas universalus patarimas. Prieš gaminant patiekalą, žiedinius kopūstus patartina 15 minučių pamirkyti pasūdytame ir parūgštintame šaltame vandenyje.
Vandenyje esanti druska padeda pašalinti kenkėjus, o rūgštis – saugo baltą kalafiorų spalvą.
Svarbu tinkamu laiku nuimti derlių
Šis kopūstų giminaitis mėgsta šviesą, taip pat – pakankamą drėgmės ir azoto lygį dirvoje. Pripažįstama, kad kalafiorai iš visų kopūstinių daržovių yra reikliausi dirvai ir jų augimo procesai kiek sudėtingesni nei įprastų kopūstų: auginant kalafiorus, kyla didesnė rizika, kad jie nesubrandins arba nepilnai subrandins savo „galvas“.
Žiedinių kopūstų mėgstamiausia dirva: humusinga ir kokybiška lengvo priemolio dirva. Tinkamiausios trąšos – mineralinės. Vis tik trąšų poreikis turėtų būti nustatomas pagal individualias dirvos, į kurią ruošiamasi sodinti šias daržoves, savybes.
Kai kurie daržininkai, pradėjus formuotis gūžei, šiek tiek palenkia vieną ar du lapus ir bręstančiai gūžei padaro šešėlį. Tai padeda išlaikyti baltą daržovės spalvą.
Jei kalafiorai auginami pavėsyje, jų galvos būna žymiai mažesnės.
Kitas svarbus aspektas – tinkamas derliaus nuėmimo laikas. Kalafiorams subrandinus gūžes, nereikėtų delsti: subrendusios gūžės yra linkusios suirti.
