Lietuvoje įsitvirtino prieš šimtmečius
Nors skaičiuojama, kad bulvės, kaip daržovės, Europoje auginti pradėtos daugmaž nuo 17-ojo amžiaus pradžios, į Lietuvą jos atkeliavo bei įsitvirtino praėjus dar daugiau nei šimtui metų. Bulvės Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, pirmiausia buvo auginamos kaip dekoratyvinis augalas.
Lietuvių mityboje jos įsitvirtino 18-19 amžiuje ir išstūmė iki tol bulves atstojusias ropes bei įvairias košes.
Bulvės lietuviškoje virtuvėje naudojamos labai įvairiai: jų pagrindu gaminami įvairūs patiekalai, bulvės kepamos, verdamos, troškinamos, skrudinamos.
Pastarąjį dešimtmetį bulvių nauda imta abejoti. Bulvėms pradėta klijuoti tukinančių daržovių etiketė.
Nepelnytai nuvertinamos
Pastebima, kad bulvių žala arba nauda organizmui priklauso nuo šios daržovės paruošimo būdo: jei bulvės verdamos ar kepamos aliejuje, gausiai gardinamos riebiais padažais, jos apsunkina organizmą ir didina nutukimo riziką.
Tačiau jei bulvės troškinamos, verdamos su lupenomis, gaminamos garuose, su lupenomis kepamos ant grotelių ar orkaitėje, jos išlaiko naudingąsias medžiagas.
Labai svarbu tai, kad bulvėse yra vitamino C, būtino imunitetui sustiprinti. Manoma, kad išvirtose bulvėse vitaminas C sėkmingai išsilaiko, tačiau, bulvėms šąlant ir jose vykstant oksidavimosi procesams vitamino C kiekis mažėja.
Nors atšalusiose bulvėse sumažėja vitamino C, kitos organizmui naudingos medžiagos išlieka. Bulvėse yra nemažai kalio, fosforo, kalcio, magnio, geležies.
Dėl kalio gausos bulvės skatina vandens ir druskos pasišalinimą iš organizmo.
Šių daržovių sudėtyje dar randama B grupės, PP, K, E vitaminų bei ląstelienos.
Manoma, kad bulvių gumbų baltymai yra naudingiausi iš visų augalinių baltymų, kurie priklauso visaverčiams baltymams ir kuriuose yra įvairių amino rūgščių.
Būtina atkreipti dėmesį, kad nepaisant organizmui naudingų medžiagų, bulvės yra kaloringos daržovės. Dėl šios priežasties nereikėtų naudoti itin didelio jų kiekio, o, valgant bulves ar jų patiekalus, šią daržovę reikėtų valgyti ne kaip garnyrą, o kaip pagrindinį patiekalą. Taip pat pat nepatartina bulvėmis mėgautis vakarais.
Nereikėtų sodinti greta pomidorų
Šios daržovės Lietuvoje sėkmingai auga smėliuose, priesmėliuose, priemoliuose, durpingame dirvožemyje. Bulvėms netinka labai molingas dirvožemis.
Tinkamiausias priešsėlis – žiemkenčiai. Nerekomenduojama bulvių keletą metų iš eilės auginti tame pačiame sklype.
Bulvių nereikėtų auginti ir po ar greta pomidorų: pomidorų ir bulvių ligos yra bendros.
Dažniausiai bulvės dauginamos gumbais. Sodinimui labiausiai tinka smulkūs gumbai: nedideli gumbai gana greitai išleidžia šaknis ir pradeda maitintis savarankiškai, todėl lengviau pakelia nepalankias oro sąlygas.
Sodinant stambius gumbus, juos rekomenduojama padalinti į kelias dalis. Peilis, kuriuo dalinami gumbai, turi būti kruopščiai dezinfekuojamas. Dauginimui tinka tik sveiki, ligų ir puvinių nepažeisti gumbai.
Priklausomai nuo pasirinktos veislės, bulvės gali būti labai ankstyvos, ankstyvos, vidutinio ankstyvumo, vėlyvos ir labai vėlyvos. Nuo konkrečios veislės priklauso ir bulvių spalva bei skoninės savybės.
