Lietuvos daržuose skaičiuoja ilgus amžius
Svogūnai Lietuvoje pradėti auginti labai seniai – jų auginimo tradicijos mūsų šalyje siekia 7-ąjį amžių. Lietuvos daržuose plačiai paplitę ropiniai, laiškiniai ir daugiaaukščiai svogūnai.
Bene populiariausi – ropiniai svogūnai, kurie, priklausomai nuo veislės, gali būti aštrūs, pusiau aštrūs ir saldieji. Maistui tinka tiek ropelė – požeminė svogūnų dalis, tiek laiškai.
Saldieji svogūnai yra tinkamiausi greitam vartojimui. O norint išlaikyti svogūnus per žiemą patartina rinktis aštriųjų svogūnų veisles.
Daugiaaukščiai svogūnai dirvoje suformuoja keletą mažų svogūnėlių, o išorėje – tuščiavidurius vamzdinius lapus. Jie yra daugiamečiai ir anksčiau nei įprasti svogūnai subrandina laiškus.
Laiškiniai svogūnai ropelių nesubrandina – maistui vartojami šių daržovių laiškai.
Svogūnai yra plačiai naudojami tiek žali, tiek termiškai apdoroti. Tiesa, jei svogūnais gardinami virti patiekalai, juos ruošiant rekomenduojama šią daržovę apkepinti ir tik tuomet dėti į sriubas ar kitus verdamus patiekalus. Apkepinti svogūnai išsaugo gerąsias savo savybes.
Organizmą stiprinančios savybės
Aštrų šių daržovių skonį ir kvapą lemia jų sudėtyje esantys eteriniai aliejai.
Laiškuose ir ropelėse taip pat yra nemažas kiekis vitamino C, vitaminų B1, B2, fitoncidų, karotino, natūralių rūgščių, geležies, fosforo, magnio, kalcio, kalio, natrio, ląstelienos bei kitų vertingų medžiagų.
Ši Lietuvoje nuo seno auginama daržovė ne tik stiprina organizmą ir padeda kovoti su uždegiminiais procesais, bet dėl savo antioksidacinių, antiinfekcinių savybių yra rekomenduojami kai vargina sloga ir angina.
Kartu tai puiki priemonė, padedanti kovoti su bendru organizmo silpnumu, atsirandančiu po persirgtų ligų.
Pastebima, kad svogūnai teigiamai veikia kraujagyslių sistemos būklę, stiprina regėjimą, jaunina odą. Svogūnų patartina griebtis ir susirgus kvėpavimo takų bei plaučių ligomis.
Cholesterolio ir cukraus kiekio kraujyje normalizavimas, aterosklerozės prevencija – tai dar keletas naudingųjų savybių, kuriomis pasižymi svogūnai.
Tačiau atsargiai šią daržovę vartoti reikėtų tiems, kurie turi skrandžio, žarnyno, inkstų ir kepenų problemų.
Priežiūra nereikalauja didelio vargo ir rūpesčio
Svogūnai nėra reiklūs auginimo sąlygoms ir specifinei priežiūrai.
Šios daržovės geriausiai auga priemolio ir priesmėlio dirvose. Tinkamiausi priešsėliai svogūnams: pupelės, kopūstai, morkos, bulvės, moliūgai, pomidorai ir agurkai.
Ropiniai svogūnai įprastai dauginami svogūnų sėjinukais arba sėklomis, daugiaaukščiai svogūnai dažniausiai auginami iš orinių ropelių, kurios į dirvą sėjamos kaip ir svogūnų sėjinukai, o laiškiniai svogūnai – dalijant kerą bei sėklomis.
Svogūnai mėgsta dirvožemį, kuriame yra gausu maistinių medžiagų ir kurio rūgštingumas yra artimas neutraliai reakcijai. Dirva svogūnų auginimui turėtų būti gerai įdirbta, o jos paviršius neturėtų būti itin drėgnas.
Šių daržovių tręšimas priklauso nuo dirvožemio vertingųjų savybių.
Daržuose svogūnus dažnai puola svogūninės musės. Dėl šios priežasties greta svogūnų rekomenduojama sodinti morkas: jų kvapas baido svogūnines muses.
Norintiems ištisus metus valgyti šviežius svogūnų laiškus patariama jų užsauginti į indelius su vandeniu panardinus ropinius svogūnus. Taip pat galima vazonėliuose, laikomus ant palangių, pasodinti daugiaaukščius svogūnus.
