Šis augalas itin vertinamas dėl savo universalumo ir nedidelio kaloringumo.
Apdoroti ir paruošti nesudėtinga
Egzistuoja trys kultūrinių salierų rūšys: šakniniai, lapkotiniai ir lapiniai. Visi jie sėkmingai auga mūsų šalyje.
Manoma, kad salierų vertė buvo pripažinta dar antikos laikais.
Lietuvoje ši daržovė aktyviau auginti pradėta tik 20-ajame amžiuje. Kurį laiką Lietuvoje labiausiai paplitę buvo šakniniai salierai, tačiau pastarąjį dešimtmetį smarkiai išpopuliarėjo lapkotiniai salierai.
Šiuos augalus galima valgyti tiek žalius, tiek termiškai apdorotus. Salierai gali būti vartojami ir kaip prieskoninis augalas, ir kaip atskiras patiekalas ar garnyras.
Jie puikiai tinka sriuboms, juos galima virti, kepti, troškinti, kepti ant grotelių, dėti į salotas.
Sveikos mitybos atstovai salierus taip pat naudoja žaliesiems kokteiliams. Mitybai tinka ir salierų sultys.
Šakniavaisiai salierai puikiai dera su bulvėmis ir jų patiekalais, kuriems suteikia neįprastą, kiek pikantiškesnį skonį. O lapiniai salierai dėl aštraus ir stipraus savo kvapo itin tinka sriuboms.
Nepamainomi stiprinant organizmą
Salierų sudėtyje rikiuojasi visa eilė vitaminų: vitaminai C, B1, B2, PP, o kartu ir karotinas. Jie itin vertinami dėl kalio, kalcio, geležies, natrio druskų ir eterinių aliejų. Tai augalas, kuris savo maistinėmis savybėmis lenkia nemažą dalį kitų daržo ir sodo gėrybių.
Pastebima, kad salierai pakelia bendrą organizmo tonusą, teigiamai veikia medžiagų apykaitą, padeda atkurti skysčių balansą organizme. Jie taip pat pasižymi antioksidacinėmis bei regeneruojančiomis savybėmis. O sudėtyje esantys eteriniai aliejai normalizuoja ir skatina virškinimo procesus.
Dėl vitamino C gausos salierai stiprina imunitetą. Šie universalūs augalai detoksikuoja organizmą, slopina uždegiminius procesus, padeda sureguliuoti cholesterolio kiekį organizme, gerina kraujo apykaitą.
Pastebimas ir teigiamas salierų poveikis smegenų darbui bei nervų sistemos subalansavimui.
Ši daržo gėrybė priskiriama prie mažo kaloringumo daržovių ir labai dažnai yra įtraukiama į dietinę mitybą.
100 gramų salierų kaloringumas priklauso nuo to, kurią salierų rūšį pasirinksite. Salierų stiebų kaloringumas yra mažesnis nei šakniavaisų.
Maža to, manoma, kad, apdorodamas salierus, organizmas sunaudoja daugiau kalorijų, negu gauna iš šios daržovės. Todėl įtraukus į savo mitybą salierų stiebus, be papildomai priaugtų kilogramų rizikos organizmą aprūpinsite reikalingomis medžiagomis.
Nereikalauja išskirtinės priežiūros
Visų trijų rūšių salierai sėkmingai auga bet kokiose derlingose dirvose. Tiesa, jiems tinkamiausios puveningos arba durpingos, gerai įdirbtos žemės.
Tai šalčiams gana atsparus augalas, nereikalaujantis sudėtingos priežiūros.
Tačiau siekiant užauginti kokybišką salierų derlių vertėtų pasirūpinti tinkama dirvožemio drėgme: jei šiltasis sezonas labai sausas, salierus būtina palaistyti. Dirvą, kurioje auginami lapkotiniai salierai, vertėtų periodiškai supurenti.
Šių daržovių vegetacijos periodas yra gana ilgas, todėl šakninius salierus patartina auginti iš daigų. Salierus rekomenduotina sodinti kovo mėnesio pirmoje pusėje, o sudygusius daigus į lauką perkelti patartina gegužės mėnesį, kai daigeliai yra subrandinę keletą lapų.
Lapkotinius salierus taip pat patartina į daržą sodinti iš daigelių. Daigelių auginimui tinkamiausias durpių substratas.
O lapinius salierus galima auginti tiek darže, tiek vazonėliuose ant palangės.
