O tiek vidiniam, tiek išoriniam vartojimui geriausia rinktis natūraliai užaugintas žoleles.
3 tradicinės lietuviškos vaistažolės
Pipirmėtė
Pipirmėtės – nepamainoma daugelio vaistinių preparatų sudedamoji dalis. Ši vaistažolė naudinga, kai vargina skrandžio, tulžies susirgimai, pykinimas, pilvo pūtimas.
Pastebimas teigiamas pipirmėtės poveikis slopinant spazmus ir skausmą, o ypač galvos skausmus.
Remiantis liaudies medicina, ši vaistažolė veikia antiseptiškai, stabdo mikrobų vystymąsi ir slopina organizme vykstančius rūgimo ir puvimo procesus. Tačiau pipirmėtės nerekomenduojama vartoti žemą kraujo spaudimą turintiems žmonėms.
Pipirmėčių eteriniame aliejuje gausu mentolio, todėl iš šios žolės pagaminti preparatai pasižymi šaldančiu, sutraukiančiu poveikiu.
Įdomu tai, kad senovėje buvo tikima, jog būtent šios vaistažolės apsaugo namus nuo piktųjų dvasių.
Melisa
Ši vaistažolė nuo seno žinoma kaip gyvybingumą atkurianti, įtampą ir stresą švelninanti žolė. Melisos gerina medžiagų apykaitą, teigiamai veikia virškinimo ir žarnyno sistemos veiklą. Ši žolė taip pat skatina prakaitavimą, malšina skausmus ir galvos svaigimą.
Melisa pasižymi išskirtinai maloniu, citrinos aromatą primenančiu kvapu, kuris atbaido kandis. Tiems, kuriuos vargina nemalonus burnos kvapas ir dantenų problemos, taip pat patariama naudoti melisų preparatus.
Tarpukariu melisos būdavo griebiamasi ir kovojant su prasta atmintimi bei nemaloniais sapnais.
Beje, arbatoms puikiai tinka melisų ir pipirmėčių mišiniai: šios žolės mišiniuose sustiprina viena kitos poveikį.
Ramunėlė
Vaistinės ramunės pasižymi visa eile organizmui naudingų savybių: joms būdingas antiseptinis, priešuždegiminis, nervų sistemą raminantis poveikis. Manoma, kad ši žolė skatina prakaitavimą, skrandžio sulčių išsiskyrimą, mažina pilvo pūtimą, slopina uždegimus.
Vaistinės ramunės naudingos ne tik sveikatai, bet ir grožiui. Jų nuoviru skalaujami plaukai natūraliai pašviesėja, sustiprinamos plaukų šaknys, sumažėja pleiskanų.
Dėl regeneraciją skatinančių savybių ramunėlės taip pat yra puiki priemonė nedideliems nudegimams ir žaizdoms gydyti
Manoma, kad senovės Graikijoje ir Romoje šiomis vaistažolėmis buvo gydomos kepenų, inkstų, šlapimo pūslės ligos.
Auginti galima ir darže, ir ant palangės
Daugelis vaistažolių sėkmingai auga ne tik lauke, bet ir namuose ant palangės. Vaistažoles į lovelius ar vazonėlius sodinti patartina žiemos pabaigoje ir pavasario pradžioje, daigeliams sustiprėjus ir pasibaigus šalnoms, juos galima perkelti į lauką.
Vaistažoles dauginti rekomenduojama ir nupjaunant nežydinčius jų ūglius. Nupjauti ūgliai turi būti įsodinami į žemę ir po kurio laiko jie išleidžia šaknis.
Šiltuoju metų laikotarpiu darže augintas vaistažoles, atėjus rudeniui, galima iškasti, padalinti į keletą dalių ir pasodinti į vazonus ar lovelius. Tokiu būdu ištisą sezoną galėsite mėgautis namuose užaugintomis vaistažolėmis.
Iškasant ir padalijant šaknis, vaistažoles galima dauginti ir pavasarį.
