Nukonkuravo bulvė
Ropė – vitaminais gausi šakniavaisė daržovė, kadaise vadinta „rope maitintoja“.
Ropių nauda ir maistinės savybės pradėtos vertinti dar senovės graikų ir romėnų laikais: tuomet ropės būdavo kepamos karštuose pelenuose.
Manoma, kad Lietuvoje ropės galėjo būti bene seniausios daržuose augintos daržovės. Itin populiarios lietuviškos ropės buvo iki 18-ojo amžiaus.
Kaip tik tada į Lietuvą atkeliavus bulvėms ropių vaidmuo mityboje sumenko. Kadangi ropės įprastai būdavo vartojamos labai panašiai kaip ir bulvės: verdamos, kepamos, troškinamos, valgomos žalios ar įdarytos, atsiradus lietuvių skoniui priimtinoms bulvėms ropės prarado savo populiarumą.
Beje, senovės Lietuvoje galimai buvo vartojami ne tik šakniavaisiai. Remiantis senomis kulinarinėmis lietuviškų patiekalų knygomis, maistui naudota tiek požeminė, tiek antžeminė ropių dalis.
Ropių lapai patiekalams gardinti naudojami Japonijoje, Italijoje, Indijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Sudėtyje – naudingų medžiagų gausa
Ropių sudėtyje sutinkami vitaminai ir mineralinės medžiagos: kalis, kalcis, natris, magnis, vitaminai C, PP, A, B1, B2.
Dėl sudėtyje esančių organinių rūgščių šios daržovės pasižymi dezinfekuojančiomis savybėmis. O ropėse, kurių vidus geltonos spalvos, taip pat yra ir organizmui naudingo karotino.
Skaičiuojama, kad 100 gramų šios daržovės yra vos 28 kalorijos. Dėl šios priežasties lietuviškos ropės puikiai tinka dietinei mitybai.
Iš ropių pagamintus preparatus rekomenduojama vartoti peršalus, kosėjant, sergant bronchitu. Tam tinkamiausias ropių nuoviras.
Ropėms būdingos ir šlapimą varančios bei kaulus stiprinančios savybės.
Šių šakniavaisių košelės liaudies medicinoje taikytos nudegimų, sąnarių ligų gydymui bei prevencijai.
Paruošimas ir auginimas nesudėtingas
Šie šakniavaisiai – dirvožemiui ir auginimo sąlygoms nereiklūs augalai. Jų sodinimas panašūs į morkų: paruošiama lysvė, padaroma daugmaž centimetro gylio vagelė, sėjama lizdais, į vieną lizdą beriant 2-3 sėklas.
Tarp lizdų rekomenduojama palikti 10 cm tarpus.
Ropės sudygsta gana greitai, o tada ropes reikia išretinti, paliekant tik vieną lizde augantį daigą.
Ropes galima sodinti du kartus: balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje naudojimui vasarą, o žiemos derliui ropės sėjamos birželį – liepą.
Šios daržovės yra atsparios šalčiui ir šalnoms. Vis tik žiemos derlių rekomenduojama nuimti šalnoms dar neprasidėjus.
Įprastai ropės būna dvimetės. Pirmaisiais metais subręsta šakniavaisis, o antraisiais metais būna užauginamos sėklos.
Daugelis atpažįsta ropes pagal specifinį skonį ir kvapą. Šias savybes lemia jų sudėtyje esantis garstyčių aliejus.
Ropių paruošimas – labai įvairus. Jas galima valgyti tiek žalias, tiek termiškai apdorotas. Šviežios ropės puikiai tinka salotoms ir užkandžiams gardinti. Jas taip pat galima kepti, virti, troškinti.
