Jis pats neauga, savo palikuonių turėti nesugeba. Taigi lyg ir negyvas. Bet jame žiemą vasarą gyvena ir veikia daugybė mažų ir didesnių gyvų padarų. Tad kartu su jais – lyg ir gyvas sluoksnis išeina.
Be gyvų organizmų dirva yra mirusi. Nėra bakterijų, sliekų, vabalų – nėra dirvos, nėra morkos, kopūsto, braškės, obuolio, bulvės.
Mokslininkai sako, kad vidutiniškai kiekviename kvadratiniame metre dirvos gyvena 2-3 kilogramai smulkiausių gyvių.
Tai – bakterijos, grybai, lervos, sliekai.
Hektare, sakoma, vien augalų šaknų esti apie 15 tonų. Vabzdžių – viena tona, sliekų – pusė tonos, bakterijų – 3 tonos, dumblių – 100 kg, nematodų – 50 kg, įvairių graužikų – 20 kg.
Visi mikroorganizmai dirvoje dauginasi, maitinasi, žūva, vienas kitą suėda. Visi jie kažką veikia. Iš naudingos veiklos paminėtinas kai kurių augalų gebėjimas imti iš oro azotą ir kaupti jį savo šaknyse. Šitaip jie tręšia dirvą. Viename are auginama liucerna sukaupia netgi 1,5 kg azoto, kuriuo minta daržų ir sodų augalai.
Humusas tik padeda
Ką smulkieji organizmai veikia dirbamos dirvos sluoksnyje? Tiksliau sakant – ką jie nuveikia, kad dirbamos žemės sluoksnis taptų dirva?
Pirmasis darbininkas yra augalai, kurie, pasinaudodami saulės energijos galiomis, iš neorganinių medžiagų pagamina augalinę masę (žolės, lapai, šaknys, mediena).
Kai augalai miršta, visa jų užauginta biomasė lieka žemėje ir jos paviršiuje.
Visų rūšių augalines liekanas sudoroja bestuburiai gyvūnai, tokie kaip nematodai, erkės, kirminai, vabzdžių lervos. Jie palieka ekskrementus, ant kurių gyventi nedelsdami įsikuria mikroflora ir grybai. Jie vėlgi palieka tam tikrų atliekų. Tos galutinės atliekos vadinamos humusu.
Tai nėra daržovių ar uogų maistas. Bet humusas sudaro sąlygas maitintis mikroorganizmams bei dirvos grybams, kurie pagamina mūsų sodų bei daržų augalams tinkamo maisto.
Kuo daugiau dirvoje humuso, tuo ji derlingesnė, tuo didesnis žmogui naudingų augalų derlius.
Trys mulčiavimo būdai
Jeigu sodininkas pasirūpina apkloti mulčiu pomedžius ir pokrūmius, pavasario sėjai paruoštas lysves, tas triūsas iki viduržiemio gali pratęsti mikroorganizmų veiklą dirvoje. Kuo ilgiau – tuo daugiau humuso.
Yra trys dirvos mulčiavimo būdai. Tai jos apklojimas plėvele, apibarstymas organinėmis medžiagomis ir paviršinis kompostavimas.
Mažiausiai tinkamas rudenį yra pirmasis būdas.
Skiriamas mulčiavimas pavasarį ir rudenį. Rudenį dirvai dengti naudojamos daržo liekanos, durpės, pjuvenos, medžių lapai, pusiau perpuvęs mėšlas.
Patyrę daržininkai prie rudenį dedamo apkloto dirvai pataria primaišyti mineralinių miltų (kreidos, gesintų kalkių, dolomitmilčių, kaulamilčių).
Jeigu barstomos pjuvenos, pataria berti ir karbamido.
Žiemos mulčias labai naudingas vaismedžiams. Jis turi būti paskleistas tiek, kiek siekia šakos.
Šviežią mėšlą naudoti mulčiavimui nepatariama, nes lietūs ir sniegas iš jo išplaus visas augalams naudingas medžiagas, mėšlo vertė gerokai sumažės.
Paviršinis kompostavimas nuo įprasto mulčiavimo skiriasi tuo, kad po medžiais, krūmais, ant lysvių klojamos dar nesupuvusios daržo bei sodo žaliosios liekanos.
Ant viso to užbarstomas dar nedidelis sluoksnis gatavo komposto.
Dirvos gydymas pūdymu
Mulčias, sliekai, trąšos, sėjomainos, humusas padeda palaikyti dirvos sveikatą. Tačiau dėl neišmanymo ir tinginystės patys dirvą neretai susargdiname.
Dirva suserga dėl įvairiausių veiksnių. Tai ir pernelyg didelis trąšų kiekis, ir augalų ligos, dirvos nuskurdinimas, laiku neišravėtos piktžolės, netinkamas žemės kasimas, cheminių medžiagų perteklius, netinkama kultūrų kaita, kenkėjai, sutrikęs dirvos mikroorganizmų balansas.
Tokios žemės šeimininkai dažnai puola tai į vieną kraštutinumą, tai į kitą, o derliaus kaip nėra, taip nėra.
Gydyti sunegalavusią dirvą yra sudėtinga. Reikia išmanymo ir kantrybės.
Kai taip nutinka, verta duoti žemei progą pačiai pasigydyti natūraliu būdu. Tas būdas – juodasis pūdymas.
Kitaip sakant, tai metų atostogos sodo ar daržo žemei – jei ne viso sodo, tai bent pusės ar trečdalio.
Juodajam pūdymui skirtame plote žemė turi būti nuolat perkasama, naikinamos piktžolės, paviršius purenamas, gali būti mulčiuojamas, bet niekas neauginama. Tegul žemė ilsisi.
Prižiūrėta, pagerbta, neapleista. Pati gamta per metus susitvarkys, ir dirva pasveiks.
