Pavyzdžiui, viename are užauginti vėlyvieji kopūstai iš žemės paima daugiau nei šešis kilogramus azoto, fosforo, kalio ir kalcio.
Norint ir kitais metais gauti gerą daržovių derlių, būtina tuos maisto medžiagų kiekius žemei kompensuoti. Kitaip ji liks nualinta ir joks ravėjimas ar laistymas nepadės.
Bet kurio elemento stoka keičia augalų išvaizdą. Tai verta prisiminti rudenį, kol prisimename, kaip atrodė lysvės šiais metais.
Kai stokoja azoto, augalų lapai esti šviesiai žali, pamažu dažosi geltonai. Kai dirvoje trūksta fosforo, sodo lapija darosi violetinio atspalvio ir net ima raudonuoti. Kai trūksta kalio, lapų pakraščiai paruduoja, atrodo tarsi apsvilę.
Tiksliai žinoti, ko, kur ir kiek trūksta, galima tik atlikus dirvos agrocheminę analizę laboratorijose. Bet retas sodininkas tokių žinių ieško.
Kur kas dažniau nepagaili mineralinių trąšų ir nepagalvoja arba nežino, kad trąšų perteklius ne mažiau kenkia sodo bei daržo augalams nei jų trūkumas.
Azoto ir fosforo perteklius sutrikdo augalams pasisavinti kalį. Tuo tarpu pastarojo perteklius kliudo augalų šaknims įsiurbti magnį bei kalcį. Kai per daug kalcio, sutrinka boro ir kitų mikroelementų judėjimas į lapus.
Daug sodininkų žino, kad sodo augalai nemėgsta rūgščios dirvos, kad tą rūgštį slopina kalkės, kreida. Ir beria jas be saiko.
Kalkių perteklius sutrikdo fosforo trąšų ir mikroelementų darbą augaluose.
Kiekvienas augalas turi savų poreikių. Štai kodėl dabar parduotuvėse siūloma paruoštų trąšų mišinių bulvėms, gėlynams, agurkams, pomidorams, vejoms, vaismedžiams, uogakrūmiams.
Rudenį perkasant žemę sode reikia berti tik fosforo bei kalio trąšų. Azoto nereikia – jis bus reikalingas tik pavasarį. Todėl perkant trąšas reikia žiūrėti, kad azoto būtų kuo mažiau.
Visada būtina atidžiai skaityti, kas ant trąšų pakuotės parašyta, kiek patariama šito mišinio berti ir kada.
Mineralinės medžiagos geriau „darbuojasi“, kai kartu su jomis žemė gauna bent šiek tiek organinių trąšų – mėšlo, komposto, puvinio, durpių, ežerų dumblo, cukraus gamybos atliekų.
Ką nors iš šio meniu patariama žemei duoti kas antri metai.
Mėšlo pamėžus, jį reikia apkasti negiliai. Tik arti paviršiaus būdamas mėšlas per žiemą gerai supus ir bus naudingas.
Kad ir storiausią sluoksnį mėšlo ant sodo žemės užklotume, jame nėra visų būtinų medžiagų augalams. Taigi mėšlą reikia papildyti mineralinėmis trąšomis, o jas – kokiomis nors organinėmis.
Geras derlingos žemės rodiklis yra sliekai: prastoje žemėje jie nesiveisia, negyvena.
