Patarimais, kaip tinkamai paruošti šiltnamį žiemai, su portalo lrytas.lt skaitytojais dalinasi tinklaraštininkė, apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ vadovė Lina Liubertaitė.
1. Šiltnamio laistymas. Jeigu šiltnamyje turite įsirengę laistymo sistemą, sezono metu visa šiltnamio žemė nėra laistoma tolygiai – daugiausia vandens gauna dirvožemis, esantis greta sodinukų. O jei šiltnamyje augo tik pomidorai, dažnas laistymas apskritai nebuvo reikalingas.
Todėl pirmasis darbas, išrovus sodinukus, ir turėtų būti gausus visos šiltnamio žemės laistymas. Labai svarbu, kad žemė šiltnamyje gerai permirktų.
Laistyti šiltnamio žemę vertėtų ir tais atvejais, kai šiltnamis šaltuoju sezonu nudengiamas.
Gausiai palaisčius šiltnamį, užtikrinamas geresnis mikroklimatas įvairiems mikroorganizmams, grybeliams, erkutėms, sliekams, vabzdžiams.
Jei norime, kad žemė būtų gyvybinga ir sveika, ją tiesiog būtina pakankamai sudrėkinti.
2. Šiltnamio švarinimas. Kitas itin svarbus šiltnamio parengimo žiemai darbas – tinkamas šiltnamio išvalymas.
Tai reiškia, kad iš šiltnamio turi būti pašalintos visos čia dar užsilikusios žolės, gėlės ir kiti augalai.
Apželdinimo kursų vadovė L.Liubertaitė akcentavo, kad švarinimo darbai apima ir visų pagalbinių priemonių pašalinimą iš šiltnamio. Pašalinkite priemones, kuriomis sodinukai buvo pririšti, paremti, ant kurių buvo užrašytos jų veislės.
Jei šiltnamis stiklinis, išvalyti reikėtų ir šiltnamio sieneles.
Labai svarbu išplauti sunkiai pasiekiamus šiltnamio užkaborius, nuplauti visas kertes, sujungimus, bėgelius, kampukus – būtent šiose vietose gali veistis kenkėjai arba būti užsilikę ligų užkratų.
Tais atvejais, kai šiltnamis uždengtas agroplėvele, išvalyti reikėtų įvairias šiltnamio konstrukcijos dalis.
O jei šiltnamyje yra mulčias, jį taip pat svarbu pašalinti. Jame irgi gali būti ligų užkratai, kurių nereiktų pernešti kitiems metams. Beje, mulčią geriausia išnešti po šiltnamio plovimo – tuomet nereiks klampoti po šlapią žemę.
Tiems, kurie šiltnamyje naudoja laistymo sistemą, svarbu pasirūpinti ir šios sistemos pašalinimu. Reikėtų iš šiltnamio išnešti laistymo sistemos žarneles, sujungimus, juos gerai išplauti, išvalyti ir padėti kitiems metams.
3. Natūralios trąšos. Sideratinės kultūros – tai, anot L.Liubertaitės, paprasta paslaptis, pagerinanti dirvožemio kokybę ir padedanti padidinti derlių.
Vienas iš galimų variantų – garstyčios. Išvalius šiltnamį, žemė užsėjama garstyčiomis, o po daugmaž poros savaičių, garstyčioms sužėlus, žalioji jų masė perkasama su žemėmis. Jeigu garstyčias sėjote vėlai ir šalčiai užėjo joms nespėjus pražysti ir sumedėti, tai galima jų net neperkasti, o tiesiog taip ir palikti.
Garstyčios per žiemą suirs ir dirvožemiui naudingą savo darbą vis tiek atliks.
Garstyčios irdamos dirvai atiduoda daug azoto, fosforo ir kalio. Manoma, kad kartu jos natūraliu būdu dezinfekuoja dirvą.
4. Žemės pakeitimas. Tinklaraštininkė atkreipė dėmesį, kad žemę šiltnamyje keisti reikėtų tikrai ne kiekvienais metais.
Sumažėjęs derlingumas, pasikartojančios šiltnamyje augančių augalų ligos – tai indikatoriai, sufleruojantys, kad žemė turėtų būti pakeista.
Pakeičiant žemę, rekomenduojama nukasti apie 10 cm žemės ir pakeisti ją nauja, kokybiška žeme. Naujos žemės galima atsinešti iš daržo, permaišyti su kompostu.
Jeigu ligos jūsų šiltnamyje nesiautėja, jei nepastebėjote, kad auga vis smulkesnės daržovės arba jų vis mažiau – visai nebūtina žemės keisti. Užtenka su meile prižiūrėti daržoves sezono metu ir kasmet papildyti dirvožemį kompostu.
