Reikia viską mesti. O gal nepasiduoti? Tokių dvejonių kankinamas 34 metų Ronaldas Prokopovičius nuo 2012-ųjų kūrė savo verslą.
Ir tik prieš gerą pusmetį lengviau atsikvėpė – prekyba jo paties sukurtais produktais įsibėgėjo.
Naujiena – kas dvi savaites
Uogų augintojų Lietuvoje nestinga, gausėja jas perdirbančių įmonių, tad auga ir žaliavos poreikis.
Viena jų – „Sadera“, Berlyne vykstančios parodos „Žalioji savaitė“ naujokė. Į Vokietiją įmonės savininkas ir vadovas R.Prokopovičius nuvežė tai, ką pats sukūrė, – įvairių vaisių tyrių, skirtų desertams pagardinti.
„Imtis gamybos buvo mano paties sumanymas. Pats kuriu receptus – maišau įvairias tyres. O pastaruoju metu kas dvi savaites pavyko sukurti vis po naują produktą – tarp atgabentų į parodą yra ir vienas naujausių“, – sakė R.Prokopovičius.
Parodoje jis darbuojasi su verslo partneriu iš Lenkijos Jablonos miesto Piotru Paluchu. Ir vos spėja suktis bei atsakinėti į vokiečių, sustojančių ties prekystaliu, klausimus.
Visos uogos – lietuviškos
R.Prokopovičius, turėdamas Vilnius universiteto Tarptautinio verslo mokyklos diplomą, uogų versle dirbo nuo 2012-ųjų.
„Pardavinėdamas ekologiškus produktus – sultis, džemus, gėrimus, ieškojau partnerio Lenkijoje. Suradau ten įmonę, kurios mažasis akcininkas buvo dabartinis mano partneris.
Mūsų keliai su Piotru taip ir susipynė. Prekiavome kitų gaminiais, bet jam patiko mano sumanymas imtis nišinių produktų – uogų tyrių – gamybos. Galop jis paliko buvusią darbovietę ir ėmėsi darbo kartu.
Vilniuje atidariau nedidelę uogų tyrių gamyklą, sukūriau prekės ženklą „Natturelly“ ir taip ėmiau skintis kelią prekybos link“, – pasakojo R.Prokopovičius.
Visas uogas – juoduosius serbentus, šaltalankius, avietes ir kitas – įmonė superka iš augintojų Lietuvoje, o šiuo metu siekia ekologinės gamybos sertifikato.
„Pardavimas Lenkijoje mums yra svarbiausias, pagaliau jis įsibėgėjo. Joje turime prekybos padalinį, kuriame ir darbuojasi Piotras.
Ši šalis 11 kartų didesnė nei Lietuva, o lenkų ir lietuvių maisto vartojimo kultūra labai panaši. Visas uogas, kurias perdirbame, žino ir lenkai“, – kalbėjo pašnekovas.
Lenkijoje įmonė turi apie 300 pardavimo vietų, dauguma jų – tai nišinės sveikatai palankaus maisto parduotuvės. Prekiaujama šiais produktais ir keliuose didžiuosiuose prekybos tinkluose.
Krauna siuntą į JAV
Tad uogų augintojai turėtų veržte veržtis pas perdirbėjus jas siūlydami?
„Esame jiems reikalingi. Pernai serbentų derlius buvo labai geras. Pirkome juos pigiau nei užpernai, bet ūkininkams irgi buvo gerai, nes turėjo kam juos parduoti“, – užsiminė R.Prokopovičius.
Į parodą „Žalioji savaitė“ juodu su Piotru važiavo neprastai nusiteikę, mat kone prieš pat ją atidarė pardavimo padalinį Vokietijoje, o sausio pradžioje gavo pirmąjį užsakymą iš JAV.
Į Ameriką išsiųstos aštuonios paletės vaisių tyrių – 16 tūkst. butelių. „Maisto produktų tiekimas į JAV – tai didžiausias mūsų įmonės pasiekimas“, – sakė R.Prokopovičius.
Lietuvoje uogų tyrių paklausa nėra didelė – pardavimas dar tik įsibėgėja.
Pasak Ronaldo, pirmiausia jis dėmesį skyrė gamybai parengti, o šiuo metu kuriama 30 prekybos vietų, produktų atsiras ir prekybos tinkle „Maxima“.
„Tai sudarys maždaug 5–10 proc. apyvartos. Užtat apie 70 proc. jos sutelkėme Lenkijoje. Visa kita – Vokietijoje bei JAV. Bet ten dar reikia išbandyti jėgas“, – kalbėjo verslininkas. Jis pats kūrė ir etiketes, parinko patrauklius butelius.
Namai – abipus sienos
„Aš – Lietuvos lenkas, man nekyla sunkumų dėl kalbos, Lenkijoje turiu daug draugų. Todėl man gal ir pavyko ankstesnius produktus ten sėkmingai pardavinėti, nors konkurencija labai didelė.
Esu ir gimęs, ir augęs, ir mokslus baigęs Vilniuje. Tik pastaruosius trejus metus gyvenu abiejose valstybėse: vieną kitą savaitę – Lietuvos sostinėje, kita tiek laiko – Lenkijos. Ir butus turiu abiejuose miestuose“, – pasakojo R.Prokopovičius.
Pasak Ronaldo, darbui jie su Piotru skiria labai daug laiko, neretai – po 18 valandų per parą.
„Esame pradinėje gamybos stadijoje. Šiuo metu turime 14 skirtingų produktų, naujausią – mėlynių, juodųjų serbentų ir obuolių tyrių mišinį – suskubome pasiimti ir į parodą.
Receptūras kuriu pats – tiesiog imu ir maišau. Be to, kartu stebiu, kas dedasi rinkoje, – daug keliauju, lankau parduotuves, perku, ragauju, svarstau, kaip pats tai galėčiau pagaminti ir dar savo kūrybos įdėti.
Pavyzdžiui, daug kur mėlynių produktai panašūs, bet obuoliai užgožia uogų skonį. Todėl nutariau paeksperimentuoti ir man pavyko jį išsaugoti“, – pasidžiaugė vyriškis.
Artimieji siūlė mesti
Tačiau ar per tuos šešerius metus verslininkai nė karto nenusivylė?
„Daugybę kartų norėjau mesti šią veiklą. Puspenktų metų buvo nuostolingi. Visi patardavo liautis. Piotras prieš metus irgi norėjo trauktis, nes jis turi šeimą, o namuose dėl darbų tik retkarčiais pasirodydavo, neparnešdamas net pinigų.
Bet žinojau, kad reikia laiko, investicijų, žinomumo. Tik pastarąjį pusmetį pradėjo sektis. Juk su amerikiečiais tarėmės dvejus metus ir tik dabar gavome užsakymą“, – pasakojo verslininkas.
