Išmokos suma vienam ūkininkui, įgyvendinančiam projektą, – iki 15 000 Eur. Smulkiesiems ūkininkams, kuriems nėra lengva sukaupti daug savo lėšų investicijoms, taip pat ir skolintis iš kredito įstaigų, svarbu ir priimtina tai, kad tinkamos finansuoti išlaidos kompensuojamos 100 proc.
Išmoka mokama 2 dalimis: 80 proc. dalis mokama po to, kai priimamas sprendimas skirti paramą, ir likusi 20 proc. dalis – tuo atveju, jeigu verslo planas įgyvendinamas tinkamai.
Ši parama skiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“ iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos biudžeto. Parama yra skiriama žemės ūkio produktų gamybai vykdyti, taip pat žemės ūkio produktams (pagamintų (išaugintų) valdoje) perdirbti ir tiekti rinkai.
Dėl paramos kviečiami kreiptis minėta veikla užsiimantys fiziniai asmenys, iki paraiškos pateikimo dienos savo vardu įregistravę valdą ir ūkininko ūkį bei kurie bent paskutiniais metais prieš paraiškos pateikimo metus deklaruoja pasėlius, registruoja ūkinius gyvūnus. Pareiškėjai turi atitikti mažos ar labai mažos įmonės reikalavimus.
Paraiškos Nacionalinei mokėjimo agentūrai turi būti teikiamos naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacine sistema ŽŪMIS. Kartu su paraiška teikiami dokumentai turi būti elektroninės formos, t. y. popieriniai dokumentai nuskenuoti PDF formatu.
Prioritetas – pienininkystė
Pareiškėjai turėtų atkreipti dėmesį, kad pildant paramos paraišką joje turi būti pažymėta, kad paramos kreipiamasi dėl pieninės galvijininkystės ar dėl kito sektoriaus.
Reikalavimai pareiškėjui, priklausomai nuo to, ar paramos kreipiamasi pieninei galvijininkystei, ar kitai žemės ūkio veiklai vykdyti, yra skirtingi.
Pienininkai, kai jų pateiktame verslo plane planuojama investuoti į pieninės galvijininkystės sektorių, dėl paramos gali kreiptis, kai:
- valdoje pieninių veislių melžiamų karvių vidutinis metinis skaičius sudaro nuo 3 iki 9;
- produkcijos standartine verte išreikšto valdos ekonominio dydžio (VED) struktūroje tik pagal pieninių veislių melžiamas karves apskaičiuotas VED sudaro daugiau kaip 50 proc. bendro VED.
Kitų žemės ūkio sektorių ūkininkai dėl paramos gali kreiptis, kai:
- įregistruotos valdos dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, paraiškos pateikimo dieną yra nuo 4 000 iki 7 999 Eur;
- produkcijos standartine verte išreikšto VED struktūroje pajamos, gautos už paslaugas žemės ūkiui, sudaro mažiau kaip 50 proc. bendro VED.
Tiek pienininkai, tiek kitų žemės ūkio sektorių atstovai iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos turi išlaikyti arba padidinti reikalavimuose nurodytus vidutinį metinį karvių skaičių arba VED – t. y. gali būti ir daugiau nei 9 karvės arba 7 999 Eur VED. Svarbu atkreipti dėmesį, jog parama gali būti neteikiama, jei būtų nustatytas VED ir karvių skaičiaus neatitikimas.
Pareiškėjams privaloma surinkti mažiausiai 25 atrankos balus, kitu atveju paraiškos bus atmestos.
Įvertinus paraiškų atitiktį atrankos kriterijams, bus sudaromos atskiros pieninės galvijininkystės paraiškų ir kitų žemės ūkio sektorių paraiškų pirmumo eilės.
Viena populiariausių priemonių
„Parama smulkiesiems ūkiams“ – viena populiariausių KPP priemonių. Smulkiems ūkiams remti KPP 2014–2020 m.skirta 92,5 mln. eurų, gauta 13 146 paraiškų, jau išmokėta 101,4 mln. (110 proc.) eurų, , o parama skirta daugiau kaip 9131 ūkiui. Tai rodo, kad rėmimo sąlygos jiems yra palankios. Teikiant paramą smulkiesiems ūkiams siekiama efektyvesnio ūkininkavimo modernizuojant ūkius ir didinant jų gyvybingumą. Taip pat skatinama užsiimti prekine gamyba ir įsilieti į rinką.
Strateginiame plane – tikslingesnės paramos priemonės
Lietuvoje didžiąją dalį ūkių sudaro nedideli ūkiai, kurie reikšmingai prisideda prie kaimo gyvybingumo ir žemės ūkio sektoriaus konkurencingumo, tačiau jiems stinga investicijų modernizacijai, plėtrai ir pažangiems sprendimams. Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą (KPP) smulkūs ūkiai investicijoms galėjo gauti iki 15 tūkst. eurų išmoką, o kiek didesni turėjo konkuruoti su stambiaisiais, ir tai buvo nelengva užduotis. Todėl platesnės galimybės ir tikslesnis rėmimas jiems numatytas Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (Strateginis planas).
Strateginiame plane labai smulkiems ir smulkiems-vidutiniams ūkiams remti sukurtos atskiros intervencinės priemonės, kurios orientuotos remti perspektyvių ūkių pajamas, skatinti tvarią gamybą ir didesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktų kūrimą, diegiant inovacijas ir naujas technologijas. Strateginiame plane smulkių ir vidutinių ūkių plėtrai numatyta skirti 45 mln. Eur paramos, labai smulkių ūkių plėtrai – 15 mln. Eur.
Priemonės tikslai apima inovacijų kūrimą, diegimą ir sklaidą, tvarią plėtrą, aplinkos išsaugojimą bei klimato kaitos švelninimą.
Labai smulkūs ūkiai toliau bus remiami pagal priemonę „Labai smulkių ūkių plėtra“, tam 2023–2027 m. numatyta 15 mln. Eur. Paramos lėšomis bus skatinama gaminti aukštesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktus, orientuotis į rinką, daugiau dėmesio skiriant naujoms technologijoms, skaitmenizacijai, taip pat norima paskatinti bendradarbiavimą įgyvendinant ūkininkų grupių projektus ir kolektyvines investicijas.
Paramos galės prašyti ne tik žemės ūkio veikla užsiimantys fiziniai asmenys, bet ir juridiniai asmenys, žemės ūkio kooperatyvai, superkantys ir realizuojantys tik savo narių valdose užaugintus ir jų pagamintus produktus.
Svarbi dar viena naujovė – paramos galės kreiptis ir keli ūkio subjektai, įgyvendindami kolektyvines investicijas, tokiu atveju didėtų parama.
2023–2027 m. laikotarpiu labai smulkiems ūkiams numatyta didesnė parama – iki 25 000 Eur. Jeigu projektą įgyvendins 2 ūkio subjektai, parama sieks iki 50 000 Eur, jei 3 – iki 75 000 Eur, o jeigu dalyvaus 4 ar daugiau ūkio subjektų – 100 000 Eur.
Taip pat pakelta valdos ekonominio dydžio kartelė: kai paraišką teiks vienas žemės ūkio subjektas, valdos ekonominis dydis turės būti ne mažesnis kaip 8 000 Eur ir ne didesnis nei 16 000 Eur. Kai paraišką kartu teiks keli ūkio subjektai – žemės ūkio valdos ekonominis dydis turės būti ne mažesnis kaip 4 000 Eur ir ne didesnis nei 16 000 Eur.
Reikia atkreipti dėmesį, kad parama nebebus mokama išmokos forma, bus taikomas išlaidų kompensavimo būdas, o paramos intensyvumas sieks iki 85 proc.
Pagal SP intervencinę priemonę „Smulkių–vidutinių ūkių plėtra“ paramos galės kreiptis ūkiai, kurių įregistruotas žemės ūkio valdos ekonominis dydis yra ne mažesnis kaip 16 001 Eur ir ne didesnis kaip 30 000 Eur. Pagal šią priemonę galima didžiausia paramos suma projektui – 200 000 Eur, didžiausias paramos intensyvumas – 65 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų.
Paraiškų kvietimas pagal šią priemonę numatytas š. m. lapkričio – gruodžio mėnesiais.
Išsamesnė informacija – www.nma.lt
