Daugiausiai nukentėjo Kelmės ir aplinkinių rajonų žemdirbiai: Šiaulių, Joniškio, Jurbarko, Šakių, Jonavos, Mažeikių rajonų. Iš viso dėl iššalusių pasėlių kreipėsi beveik 500 žemdirbių. Augalų iššalimas užfiksuotas 25 tūkst. hektarų pasėlių plotuose.
9 iš 10 visų pranešimų apie šaltuoju metų laiku pažeistus pasėlius sudaro pranešimai apie pažeidimus žieminių rapsų laukuose. Kai kur nukentėjo ir žieminiai miežiai bei kvietrugiai, Švenčionių rajone – iššuto žieminiai rugiai.
Pasak ekspertų, ši žiema paneigė mitą, kad žiemą augalams pavojingiausia yra didelė minusinė oro temperatūra.
„Nors šią žiemą ir nebuvo didelių šalčių, bet augalams pakenkė orų kaita, permainingas kritulių kiekis: iš pradžių augalai gavo daug sniego, paskui – atšilo, atleido, palijo, pašalo, pūtė stiprūs vėjai, vėl prisnigo ant šlapios žemės ir augalai iššuto. Lyginant su keliais ankstesniais metais, kai daugiausiai nukentėdavo javai arba šaltis iškilnodavo rapsus, tai šiemet augalai užduso nuo storo kiekio sniego“, – pasakoja žalų vertinimo vadovė Toma Rickevičienė.
Pasak jos, nuo tokių meteorologinių sąlygų padeda apsisaugoti laiku ir tinkamai paruoštose dirvose pasėti bei gerai išsivystę augalai ir pasėlių draudimas: „Turime pagirti žemdirbius, jog dauguma jų tikrai iš rudens stengėsi, kad augalai būtų kuo geriau pasiruošę žiemojimui. Augalai buvo stiprūs, bet tiesiog jų šaknys supuvo nuo permainingų kritulių ir šalčio“.
Pagrindinė dilema, kurią, anot T. Rickevičienės, šį pavasarį sprendė žemdirbiai – atsėti ar neatsėti pažeistus augalus.
„Kai kurie žemdirbiai pasiliko pažeistus augalus, bet didžioji dalis pabandė atsisėti naujus, nes nenorėjo silpnų, po žiemos nušalusių ir bandančių vėl atsprogti augalų. Žemdirbiai nori susiplanuoti optimalius derlius“, – pasakoja T. Rickevičienė.
Apie situaciją po žiemos – iššalimo žalas – žemdirbiai galėjo pranešti iki gegužės 1 dienos. Anot žalų vertinimo vadovės, šiuo metu jau prasideda kitas žalų vertinimo etapas – registruojami šalnos pažeisti pasėliai.
