Lietuvoje pastarąjį dešimtmetį grūdininkų ūkiai vystėsi kur kas greičiau nei grūdų perdirbimo pramonė. Tokia situacija tapo puikia terpe savo pajamas auginti eksportuotojams.
Vis dėlto Aušrys Macijauskas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) vadovas, mano, kad 7–8 mln. t grūdų užauginti pajėgūs šalies grūdininkai sėkmingai dirbti leistų tiek eksportuotojams, tiek perdirbėjams.
„Kol kas mūsų grūdų augintojai ir eksportuotojai užsienio rinkose konkuruoti dar sugeba, tačiau po karo rinkoms sugrįžus į savas vėžes bus labai sunku pasiūlyti mažesnę kainą, nei įprastai siūlo didžiosios šalys, pavyzdžiui, Ukraina, Rumunija ir t.t.“, – sako A. Macijauskas.
Kokybiški lietuviški grūdai neretai net dukart brangesni nei didžiųjų šalių augintojų, tad rinkoje esant žaliavos pertekliui, konkurencinėje kovoje pralaimime.
Išvežant ūkininkams lieka mažiau
Patys didžiausi kaštai prekybos grūdais versle – transportavimas. Tad eksportuotojams grūdus parduodantis ūkininkas turi susitaikyti su tuo, kad transporto išlaidos iš jo gaunamos sumos bus atskaitytos.
„Kai grūdai parduodami eksporto bendrovėmis, automatiškai reikia atskaičiuoti labai brangius transportavimo kaštus. Jei mūsų užaugintos žaliavos liktų Lietuvoje, šių kaštų niekam nereiktų patirti ir visiems tokia situacija apsimokėtų“, – mano A.Macijauskas.
Anot jo, Lietuvoje šiuo metu yra vietos dar bent kelioms didelėms grūdų perdirbimo pramonės įmonėms: „Dabar kalbama, kad dideli investuotojai galėtų perdirbti po kelis šimtus tūkstančių ar pusę milijono tonų grūdų per metus. Turime 5 mln. t grūdų eksporto perviršį, tad žaliavų tikrai užtektų“.
Norinčių investuoti daugėja
Skaičiuojama, kad grūdų pramonės įmonės per artimiausius penkerius metus į gamybos plėtrą planuoja investuoti 0,5 mlrd. Eur. Didžiausios investicijos yra susijusios ne su tradicinių grūdinių produktų gamyba, o moderniomis ateities technologijomis.
Jei agroverslo sektoriuje investuojančios įmonės galėtų tikėtis EK ar šalies finansinės pagalbos konkuruojant su kitomis šalimis, kalbėtume apie dar didesnes investicijas.
Investicijų pavyzdžių apstu. Airijos bendrovė „ClonBio“ Lietuvoje Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje į koncentruotų augalinių baltymų, skirtų mėsos pakaitalų gamybai, gamyklą planuoja investuoti 200–250 mln. Eur, sukurti 150–200 naujų darbo vietų. Tikėtina, kad sėkmingai įgyvendinusi pirmąjį investicijos etapą bendrovė toliau plėsis. Tai būtų viena didžiausių ir reikšmingiausių pastarųjų metų plyno lauko užsienio investicijų Lietuvoje.
„Roquette Amilina“ jau ne kartą užsiminė apie tai, kad veiklą nori plėsti, investuoti į naujus gamybinius pajėgumus. „Amilina“ gamykla Panevėžyje per metus perdirba 450 tūkst. tonų kviečių. Jos 5 metų laikotarpio investicijos gerokai viršija 1 mlrd. Eur.
„Agrokoncerno“ grupė jau yra paskalbusi, kad už 300 mln. Eur statys giluminio grūdų perdirbimo gamyklą Kuršėnuose. Iš kviečių bus gaminamas krakmolas ir glitimas, biotrąšos, šalutinis produktas – bioetanolis. Bendrovė skelbia, kad tai bus itin žalias ir modernus projektas.
Dideles investicijas planuoja ir bendrovės „Kurana“, „Mestilla“.
Greitai prisitaikantis verslas
Kaip teigia A. Macijauskas, esant reikalus šalies grūdų augintojai gali greitai persiorientuoti ir auginti tai, ko labiausiai reikia: „Šiame versle labai lengva prisitaikyti. Ūkininkai priklausomai nuo poreikio gali vienais metais auginti daugiau vienų ar kitų grūdų. Dabar mes daugiausia auginame kviečių, nes juos auginti labiausiai apsimoka, didelė paklausa. Tačiau kitų kultūrų auginimas būtų naudingas ir žemei, ūkininkams būtų proga padidinti sėjomainą“.
Šalies grūdininkai per metus užaugina apie 4–5 mln. t kviečių, 0,5 mln. t miežių, gerokai mažiau kvietrugių, rugių, avižų ar kukurūzų.
Lietuva šiuo metu patenka į didžiausių pasaulio kviečių eksportuotojų penkioliktuką, o ES, jei metai augintojams sėkmingi, ir į penketuką. Pašnekovas įsitikinęs, kad mūsų šalyje užauginamų grūdų užtektų dar bent kelioms stambioms perdirbimo įmonėms.
„Reikia turėti galvoje, kad išvežame iki 5 mln. tonų grūdų, tad vietos dar bent kelioms didelėms perdirbimo gamykloms Lietuvoje tikrai yra ir nemanau, kad joms būtų kokia nors labai didelė tarpusavio konkurencija dėl žaliavų, – dėsto A. Macijauskas. – Lietuvos žemdirbiai sėkmingais metais užaugina apie 7–8 mln. tonų grūdų, iš kurių vidaus rinkoje lieka vos 3 mln. tonų. Tad turime didelį grūdų perteklių ir jį galėtume panaudoti dar įvairiau.“
