Tačiau ateityje nuo tokių sunkumų apsisaugoti padės rizikos valdymo fondai, kurie kol kas Lietuvoje dar naujovė. Jų pagrindinis tikslas – stabilizuoti ūkininkų pajamas, ypač kriziniais laikotarpiais.
Paraiškos šiems fondams kurti bus priimamos nuo balandžio 3 d. pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pajamų stabilizavimo priemonės (žemės ūkio rizikos valdymo fondai)“. Šio etapo biudžetas – 100 tūkst. Eur paramos lėšų.
Teisinė bazė jau yra
Nors apie tokios priemonės, kuri padėtų išvengti ekonomikos ciklų ir padėtų išlaikyti ūkininkų pajamas, o kriziniais laikotarpiais amortizuotų nuostolius, įkūrimą kalbama ne vienerius metus, tačiau jų kol kas nėra nė vieno. Vienas iš pavyzdžių, kada jie galėtų būti ypatingai naudingi, tai dabar vykstanti pieno krizė. Manoma, kad būtent žemės ūkio rizikos valdymo fondo steigimas būtų viena iš priemonių susidariusiai padėčiai pieno sektoriuje spręsti.
Žemės ūkio rizikų valdymo fondų priemonėms įgyvendinti jau yra sukurta visa reikiama Europos Sąjungos ir Lietuvos teisinė bazė. Tam numatyta ir parama, tereikia pačių ūkininkų iniciatyvos.
„Pieno sektoriaus krizė cikliškai vis pasikartoja. Tai ir paskatino kurti tokią priemonę. Tai – naujas dalykas, paraiškos bus priimamos pirmą kartą. Ši priemonė skatina steigti vadinamuosius savitarpio pagalbos ar rizikos valdymo fondus, kur eilę metų būtų kaupiamos lėšos, ir kai nutinka nenumatyti atvejai – kainų svyravimai ar, pavyzdžiui, energetinių išteklių pabrangimas ir ūkininkų pajamos nepadengia išlaidų, tuomet galima būtų kompensuoti patirtus nuostolius“, – sakė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Strateginio planavimo skyriaus vyriausioji specialistė Rimantė Juodenienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad parama būtų skiriama ne konkrečiam ūkininkui, o rizikos valdymo fondui, kuris pats nusistato tvarką, kaip kompensuos nuostolius savo nariams. „Fondas gali savo nariams kompensuoti nedelsiant – pagal savo pasitvirtintą tvarką, tačiau svarbu pabrėžti tai, kad kai fondas kreipsis paramos, jis turės Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) pateikti objektyvius duomenis, gautus iš ūkininkų. Duomenys turi būti surinkti per 3 metus, kad būtų matyti, kiek sumažėjo pajamos, palyginti su vidurkiu“, – aiškino ŽŪM atstovė.
Kiek ūkininkų gali kurti fondą
Numatyta, kad rizikos valdymo fondus gali įkurti ne mažiau kaip penki žemės ūkio veiklos subjektai. Tai gali būti ir kooperatyvas, kuris įkurtų rizikos fondą kaip atskirą juridinį asmenį ir panaudotų jau turimą administravimo bei apskaitos patirtį. Pareiškėjas turi turėti galiojančią akreditaciją (tai reiškia, kad akredituojamas rizikos valdymo fondas turi būti įkurtas ne mažiau 5 žemės ūkio veiklos subjektų, turėti atskirą sąskaitą, paskirtą administratorių ir patvirtintas žemės ūkio rizikos valdymo fondo veiklos taisykles, paskelbtas NMA interneto svetainėje).
Svarbu žinoti, kad rizikos fondui įmokas mokėtų pats ūkininkas, o rizikos fondo įmokų į pradinį kapitalą ir pajamų netekimų kompensavimui gali būti skiriama iki 70 proc. KPP paramos lėšų.
Pareiškėjas įsipareigoja nuo paramos skyrimo teikti visą informaciją bei duomenis, reikalingus statistikos tikslams ir kt.
Žemės ūkio rizikos valdymo fondus turėtų kurti žemės ūkio veiklos subjektai kaip savanorišką tarpusavio pagalbos sistemą, kuri būtų grindžiama narių įnašais ir skirta jų pajamų lygiui palaikyti.
Kiek darbo vietų gali būti fonde
Finansuojamos iki dviejų darbo vietų įrengimo ir išlaikymo (biuro įrangos ir baldų, kompiuterinės technikos, programinės įrangos įsigijimo, darbo užmokesčio, kanceliarinių prekių įsigijimo išlaidos) išlaidos, dviem darbo vietoms (įsirengus vieną darbo vietą kompensuojama suma proporcingai mažinama). Pirmaisiais veiklos metais kompensuojama ne daugiau kaip 20 tūkst. Eur iki 70 proc. tinkamų išlaidų, antraisiais – ne daugiau kaip 18 tūkst. Eur iki 70 proc. tinkamų išlaidų, trečiaisiais – ne daugiau kaip 16 tūkst. Eur iki 70 proc. tinkamų išlaidų.
Taip pat kompensuojama iki 70 proc. įnašo į pradinį pasirašytąjį kapitalą – skiriant vieną kartą ne daugiau kaip 1 tūkst. Eur vienam nariui.
Be to, kompensuojama iki 70 proc. išlaidų, išmokėtų nariams kaip finansinės kompensacijos tik tuo atveju, kai atskiro nario pajamų sumažėjimas viršija 20 proc. šio žemės ūkio veiklos subjekto vidutinių metinių praėjusių trejų metų laikotarpio pajamų arba praėjusių penkerių metų laikotarpio vidutinių trejų metų pajamų (neįskaitant per tuos penkerius metus gautų didžiausių ir mažiausių pajamų sumų). Taikomą 3-jų ar 5-erių metų laikotarpį nustato pats žemės ūkio rizikos valdymo fondas. Nario pajamos skaičiuojamos prie bendrosios produkcijos pridėjus subsidijas ir atėmus mokesčius bei vidinį suvartojimą (kintamas sąnaudas). Subsidijos apima visas tiesiogines ir susietąsias išmokas bei nacionalines subsidijas. Tinkamos finansuoti yra tiesiogiai su žemės ūkio rizikos fondo veikla susijusios administracinės išlaidos, kurios išmokamos mažėjančia tvarka, tačiau ne daugiau kaip 20 proc. sukauptų žemės ūkio rizikos fondo lėšų, skirtų išmokėti žemės ūkio rizikos fondo nariams, fiziniams arba juridiniams asmenims.
Strateginio plano lėšos
KPP 2014–2020 m. periodo priemonės „Rizikos valdymas“ įgyvendinimo laikas pratęstas iki 2025 m. Lietuvoje pagal šią priemonę numatyta įgyvendinti ne daugiau kaip du bandomuosius rizikos valdymo projektus, kurių pagrindu sukaupta patirtis bus tęsiama įgyvendinant Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginį planą (SP). Tam numatyta 1,5 mln. Eur.
Jei SP įgyvendinimo laikotarpiu dėl tam tikros krizės kiltų poreikis kompensuoti veikiančių fondų nariams pajamų netekimą, o Strateginiame plane numatytų 1,5 mln. Eur neužtektų, dėl papildomų lėšų skyrimo būtų sprendžiama papildomai.
Išsamesnė informacija – www.nma.lt
