Augalų ir pasėlių draudimas – būdas apsisaugoti nuo rizikų

Ne vienam ūkiui tokie nuostoliai būtų reiškę bankrotą ar bent kelių metų pelno praradimą, tačiau gelbėjo pasėlių draudimas, kuriam galima gauti paramą. Augalų ir pasėlių draudimui šiuo metu paramą galima gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokos“, susijusią su augalų ir pasėlių draudimo įmokų kompensavimu. Paraiškos dėl augalų draudimo nuo stichinės sausros įmokų dalinio kompensavimo priimamos nuo kovo 1 iki birželio 30 d. Šiam kvietimui skirta 235 461 Eur.

Mūsų augalininkystės ūkiai naudoja pačias naujausias technologijas, tačiau jie neapsaugoti nuo tokių stichinių meteorologinių reiškinių, kaip sausra ar iššalimas. Tiesiog jokia technologija dar neleidžia apsaugoti javų ar vaismedžių, tarkime, nuo krušos. Čia ūkininkas gamtos valioje. Yra buvę metų, kai žemdirbiai dėl gamtos stichijų patyrė milžiniškus nuostolius.

Pavyzdžiui, pernai augalus ir pasėlius draudžiančios draudimo bendrovės Lietuvos ūkininkų patirtų žalų kompensavimui išmokėjo apie 15 mln. Eur. Tai yra 56 proc. didesnės išmokos, lyginant su 2021 m., kai apsidraudusiems ūkininkams buvo kompensuota 9,4 mln. Eur patirtų nuostolių. Vien 2022 m. liepos 12 d. iškritęs gausus kritulių kiekis (t. y. liūtis) nulėmė pusę visų draudimo išmokų – daugiau kaip 10 mln. Eur. Valstybė kompensuoja sumokėtų draudimo įmokų dalį. Svarbu pažymėti, kad ši parama yra skiriama nepriklausomai nuo to, ar draudžiamas įvykis įvyksta, ar ne.

Iki šiol pagal KPP priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokos“ buvo skirta 18,4 mln. Eur iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai. 2014–2022 m. laikotarpiu buvo patvirtintos 4 999 paraiškos draudimo įmokų daliniam kompensavimui: 4 576 vnt. – augalų ir pasėlių, 423 vnt. – ūkinių gyvūnų. Šiuo metu išmokėta paramos suma sudaro 17,2 mln. Eur, o 2023 m. planuojama skirti apie 4,5 mln. Eur.

Augalų ir pasėlių draudimo įmokos taip pat kompensuojamos ir iš Lietuvos biudžeto: 2012–2022 m. laikotarpiu išmokėta valstybės pagalbos suma sudaro 26,2 mln. Eur, o 2023 m. planuojama skirti 4,30 mln. Eur.

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (SP) yra numatyta augalų, pasėlių ir ūkinių gyvūnų draudimo įmokų dalinio kompensavimo priemonė. Paramai suplanuota apie 12 mln. Eur, o pagrindinės draudimo ir kompensavimo sąlygos atitinka KPP priemonės sąlygas.

Pretenduoti į draudimo nuo stichinės sausros įmokų kompensavimui teikiamą paramą gali tiek juridiniai, tiek ir fiziniai asmenys, užsiimantys augalininkyste, sodininkyste ar daržininkyste ir savo vardu įregistravę valdą arba ūkininko ūkį. Tačiau būtinas reikalavimas – paramos gavėjas turi būti ūkininkas.

Pareiškėjams, apdraudusiems augalus ir pasėlius nuo didesnių kaip 20 proc. produkcijos nuostolių, kompensuojama iki 70 proc. draudimo įmokų sumos, neviršijant atskiru žemės ūkio ministro įsakymu nustatytų didžiausiųjų draudimo įmokos įkainių pagal augalų rūšis 1 ha deklaruoto ploto.

Aktyvaus ūkininko kiekvienos apdraustos produkcijos rūšies vidutinė metinė trejų metų produkcija apskaičiuojama pagal tos savivaldybės, kurioje yra registruotas ūkininko ūkis, vidutinį metinį praėjusių trejų metų produkcijos rūšies derlingumą (t/ha). Ši informacija skelbiama Valstybės duomenų agentūros svetainėje.

Pagal KPP priemonę gali būti draudžiama nuo stichinės sausros ir (arba) iššalimo meteorologinių reiškinių rizikų. Draudimo sutarties galiojimo laikotarpis – vieneri vegetaciniai metai. Apdrausti augalai turi būti auginami Lietuvos teritorijoje.

Paraiškos ir susiję dokumentai teikiami savivaldybės, kurioje įregistruota žemės ūkio valda, Žemės ūkio skyriui. Prieš sumokant draudimo įmokas elektroniniu parašu pasirašyti dokumentai siunčiami savivaldybei el. paštu. Taip pat jie gali būti pristatomi asmeniškai ar per įgaliotą asmenį (kiekvienas lapas turi būti pasirašytas pareiškėjo parašu).

Pasėlių draudimas ne vienintelė priemonė, galinti gelbėti žemdirbius sunkią minutę. Tiesa, kitur teks pastangų įdėti ir patiems. Žemės ūkio produkcijos gamintojai turi suvaldyti ir daugiau rizikų: sezoniškumas, nepakankamas verslo lankstumas, žaliavų kainų kintamumas, ilgas gamybos ciklas ir lėtas kapitalo apyvartumas, žemės ūkio produktų gendamumas bei kt.

Siekiant suvaldyti šias ir kitas rizikas, susijusias su klimato kaita ir įvairiomis krizėmis (pvz., energetikos ar pieno sektoriaus krizė), tiek KPP 2014–2020 m., tiek 2023–2027 m. SP laikotarpiais yra numatyta priemonė, skatinanti ūkininkus kurti Žemės ūkio rizikos valdymo fondus (fondai). Tai – savanoriška tarpusavio pagalbos sistema, grindžiama narių įnašais. Šių fondų paskirtis – nuostolius patyrusių narių pajamų stabilizavimas, kompensuojant patirtų nuostolių dalį. Naudos gavėjai – fondams priklausantys ūkininkai – žemės ūkio veikla užsiimantys fiziniai ir juridiniai asmenys.

Fondai turi būti kuriami ne mažiau kaip penkių žemės ūkio veiklos subjektų. Fondas, kaip atskiras juridinis asmuo, turi turėti: tarpusavio pagalbos tikslui skirtą, nuo kito turto atskirtą ir atskirai tvarkomą sąskaitą, administratorių ir veiklos taisykles.

Fondų lėšas sudaro fondo narių įnašai, iš investavimo arba palūkanų už indėlius gautos pajamos, valstybės skirta parama, juridinių ir fizinių asmenų savanoriški tiksliniai įnašai bei kitos teisėtai įgytos lėšos.

Skatindama šios priemonės kūrimą ir plėtrą, valstybė teikia paramą šioms tinkamų finansuoti išlaidų kategorijoms:

1) tiesiogiai su fondo veikla susijusioms administracinėms išlaidoms, kurios negali viršyti 200 000 Eur sumos per trijų metų laikotarpį (de minimis) bei 20 proc. sukauptų fondo lėšų, skirtų išmokėti fondo nariams kaip finansinės kompensacijos (atitiktis šiam kriterijui įvertinama praėjus trims metams po sprendimo skirti paramą), išmokamoms pagal sekančią tvarką:

2) iki 70 proc. įnašo į pradinį pasirašytąjį kapitalą, skiriant vieną kartą ne daugiau kaip 1 000 Eur vienam fondo nariui;

3) iki 70 proc. išlaidų, išmokėtų fondo nariams kaip finansinės kompensacijos tik tuo atveju, kai atskiro fondo nario pajamų sumažėjimas viršija 20 proc. jo vidutinių metinių praėjusių trejų metų laikotarpio pajamų arba praėjusių penkerių metų laikotarpio vidutinių trejų metų pajamų, neįskaitant per tuos penkerius metus gautų didžiausių ir mažiausių pajamų sumų (taikomas laikotarpis nustatomas Fondo veiklos taisyklėse). Paramos intensyvumas įvertinamas atsižvelgiant į visą jau gautą paramą įnašui ir bendras paramos intensyvumas turi neviršyti 70 proc. tinkamų finansuoti išlaidų įnašų į pasirašytąjį kapitalą bei finansinėms kompensacijoms skirtų išlaidų.

Kaip rodo kitų šalių pavyzdys, ūkininkams Fondai gali pasiūlyti alternatyvias galimybes draustis nuo jiems aktualių rizikų. Apie tokių fondų kūrimosi svarbą diskutuojama tiek ES įvairiose institucijose, tiek Lietuvoje žemdirbių organizacijose bei valstybės institucijose.

Išsamesnė informacija – www.nma.lt