Pieno gamintojams, perdirbėjams ir prekybininkams toliau tariantis dėl veiksmų nukritus pieno supirkimo kainoms, ministerijoje antradienį vyko pasitarimas, kuriame ūkininkai, perdirbėjai ir finansų institucijų atstovai tarėsi, kaip galima būtų paskatinti pieno gamintojus savanoriškai imtis fondo steigimo iniciatyvos, rašoma ŽŪM pranešime.
„Ministerija jau ne vienerius metus kalba apie rizikos fondų įkūrimą, kurie padėtų stabilizuoti ūkininkų pajamas – kriziniais laikotarpiais amortizuotų atsiradusius nuostolius. Tačiau rinkoje situacijai pagerėjus žemdirbių iniciatyvos ir vėl užgęsta“, – teigiama jame.
Anot ŽŪM, RVF priemonėms įgyvendinti sukurta visa reikiama Europos Sąjungos ir Lietuvos teisinė bazė – numatyta, kad fondą gali įkurti ne mažiau kaip penki žemės ūkio veiklos subjektai. RVF esą gali steigti ir kooperatyvai, įsteigiant jį kaip atskirą juridinį asmenį.
Be to, ministerijos teigimu, rizikos fondui įmokas mokėtų pats ūkininkas, o kompensuojant jo įmokų (įnašų) ir pajamų netekimus iki 70 proc. gali prisidėti valstybė – per Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą, vėliau, parengus teisinę bazę, per Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą.
Pasak ŽŪM kanclerio Valdo Aleknavičiaus, ministerijai labai svarbu žinoti, kokie teisinės bazės pakeitimai yra reikalingi, kad tokie savišalpos fondai kuo greičiau startuotų.
Anot jo, RVF yra savanoriška ilgalaikė priemonė, kuri spręstų problemas ateityje.
Ministerija kartu informavo, jog pieno perdirbėjai laikosi pozicijos, kad Lietuvoje turėtų būti vienas fondas, tuo metu pieno gamintojai RVF kūrimu susidomėję, tačiau pabrėžiamas nevienodas šalies ūkių dydis – dėl to esą skirtųsi ir įmokos, be to, nėra ir gerųjų fondo steigimo pavyzdžių.
