Pjuvenų kainos – neįkandamos
Pasiūla nedidelė, o kainos smarkiai aukštesnės nei prieš porą metų. Apie tai kalba žirgininkai, kurie savo žirgų kraikui nuolat naudojo medžio drožles arba pjuvenas, bet šią žiemą jiems turi kloti kitokius patalus.
„Pastaruoju metu žirgininkai arklidėse kraikui naudoja šiaudus ar net kanapių spalius, nes tam skirtos pjuvenos smarkiai pabrango. Jų kainos ėmė kilti, kai brango mediena.
Pavyzdžiui, yra specialiai žirgų kraikui skirtų pjuvenų, supresuotų į briketus. Jie šiuo metu dvigubai brangesni nei 2021-aisiais“, – sakė bendrovės „Laisvalaikio žirgai“ vadovė Karolina Repšaitė.
Ankstesniais metais per mėnesį pjuvenų briketams pakakdavo 80–100 eurų, dabar reikia antra tiek. Žirgų kraikui skirtų medžio drožlių maišas, kurio talpa – 250 litrų, prieš porą metų kainavo apie 7,5 euro, o pastaruoju metu kaina pasistiebė iki 17–18 eurų.
„Žirgininkai patys renkasi, ką kreikti arklidėse, bet pjuvenas lengviau išvalyti nei šiaudų mėšlą. Be to, yra antsvorio turinčių arklių – jų kraikui geriau nenaudoti šiaudų. Juos žirgai nuolat rupšnoja, o pašarus juk tenka normuoti“, – paaiškino Karolina.
Pasirenka savininkai
Greta Vilniaus, Riešėje, esančio „Lietuvos žirgyno“ arklidėse kone visi žirgai mindžikuoja ant šiaudų kraiko. Tėra gal dešimt, kurių garduose kraikui priberta pjuvenų.
Tačiau ir dėl to nedidelio kiekio būta problemų – pernai rudenį buvo sutrikęs pjuvenų tiekimas. Tai susiję su didžiule biokuro paklausa, atsiradusia prieš šildymo sezoną.
„Dabar turime pjuvenų tiekėją, bet arklidėse jų gausiai nenaudojame. Jos pabrango dvigubai, bet ne dėl to jų neperkama daug, o todėl, kad šiaudai yra geras, šiltas kraikas. Jie naudojami ir garsiuose pasaulio žirgynuose, kuriuose laikomi veisliniai, 200 tūkst. eurų kainuojantys žirgai. Be to, gulėdami ant pjuvenų žirgai gali prisišnopuoti dulkių, todėl jų reikia ne bet kokių, bet ypač kokybiškų.
Kadangi kai kurie privatūs asmenys, kurie savo žirgams pas mus nuomojasi gardus, kraikui renkasi pjuvenas, turime užtikrinti, kad jų būtų, tad konkurso arba apklausos būdu susirandame tiekėją“, – kalbėjo „Lietuvos žirgyno“ direktorė Felicija Kelmickaitė.
Tuo metu Dusetose esančio „Lietuvos žirgyno“ Sartų skyriuje kraikui naudojamos tik pjuvenos, nes, anot F.Kelmickaitės, Zarasų regione, kur yra žirgynas, sudėtinga nupirkti šiaudų.
Pabrango ir šiaudai
Per metus – apie 240–350 tūkst. eurų. Maždaug tiek pinigų kraikui prireikia Pagėgiuose esančiam „Nemuno žirgynui“. Tai „Lietuvos žirgyno“ filialas, kurio arklidėse prižiūrima apie 500 žirgų.
„Pjuvenos yra biokuras, o jis brangus. Tačiau didesnė bėda, kad ne visada būna žirgų kraikui tinkančių granulių iš pjuvenų, taigi Nemuno filiale jų nenaudojame – kreikiame gardus šiaudais, kuriuos perkame iš ūkininkų“, – sakė „Nemuno žirgyno“ filialo vedėjas, veterinarijos gydytojas Saulius Tarasauskas.
Jis paaiškino, kodėl šiaudai tam tikrais atvejais žirgų kraikui netinka. Pasirodo, yra alergiškų arklių, – alergiją sukelia šiauduose, kaip ir šiene, išlikusios varpinių augalų žiedadulkės ar atsiradęs pelėsis.
Tad jei gyvūnas yra alergiškas, šiaudai bei šienas negali būti naudojami aplink jo gardą 20 metrų spinduliu.
Arkliai serga lėtine obstrukcine plaučių liga, panašiai kaip žmonės – astma, ir jie nuo alergenų pradeda kosėti. Antra, šiaudai, kaip ir šienas, yra natūralus pašaras, bet kai kurių arklių apetitas yra didelis ir jie persiėda, kai kreikiama šiaudais.
Pasak S.Tarasausko, „Nemuno žirgyne“ kraikui naudojami avižų šiaudai. Už ritinį, sveriantį apie 200–250 kilogramų, anksčiau buvo mokama po 8 eurus, paskutinįkart žirgynas jų pirko po 10 eurų. Kaina pakilo, nes pabrango ūkininkų technikai skirtas dyzelinas.
„Šiaudų kaina priklauso ir nuo regiono. Pas mus nemažai avižas auginančių ūkininkų, o Vilniaus regione jų mažiau, tad ir šiaudai brangesni“, – užsiminė pašnekovas.
Pavyzdžiui, skelbimų portaluose už pernykštį kviečių arba avižų šiaudų ritinį Panevėžio rajone prašoma 20 eurų, Ukmergės rajone – 12 eurų, Klaipėdos – 17 eurų, Alytaus rajone – 8 eurų, Šilalės rajone – 15 eurų.
Pasiūla ypač menka
„Sausos spygliuočių medžių drožlės, likusios po obliavimo. Švarios, be priemaišų ir nedulka. Laikomos po stogu.
Idealiai tinka žirgų ir kitų gyvūnų kraikui, jos gerai sugeria drėgmę.
Parduodame po 15 eurų už 250 litrų maišą“, – štai tokių pasiūlymų galima aptikti skelbimų portaluose, bet jų nėra daug.
„Parduodame džiovintas, sijotas medžio drožles, presuotas briketuose po 20 kg, skirtas arklių kraikui bei kitiems gyvūnams.
Galime savo transportu pristatyti iki 7 tonų arba 24 tonas vienu kartu“, – tokį skelbimą pernai spalį buvo patalpinusi medinius padėklus gaminanti įmonė „Grensena“.
Tačiau dabar padėtis jau kitokia. Pasak įmonės vadovo Tomo Grencevičiaus, šiuo metu bendrovė antrinių žaliavų turi labai mažai.
„Pagrindinis mūsų produktas – europiniai padėklai, kuriems gaminti naudojame eglių medieną. Bet gamyba sumažėjo, pjuvenų susikaupia nedaug, todėl neturime galimybės patenkinti visų norinčiųjų poreikius. O tai, kiek jų susikaupia, išperka senieji klientai.
Kadangi pjuvenos tinka ne tik žirgų gardams kreikti, bet ir graužikų narvams, didžiąją jų dalį iš mūsų nuperka Klaipėdos regione juos auginantis ūkininkas.
Visa kita išvežame į Italiją bei Austriją, tad Lietuvos žirgininkams mažai jų telieka“, – kalbėjo T.Grencevičius.
Pasak jo, įmonė pjuvenų kainos nekeitė – šiuo metu, kaip ir pernai, jų tona kainuoja 242 eurus.
Sustojusi prekyba
„Buvo pandemija, o dabar – karas. Nuo birželio iki pat lapkričio įmonės kiemas buvo pilnas medinių padėklų. Prekyba sustojo, manėme, kad taip jie ir liks žiemoti.
Laimė, prieš pat Vėlines visus pardavėme“, – taip pernai gruodį situaciją apibūdino Dalia Valantinienė. Kartu su vyru Arūnu Valantinu medienos apdirbimo versle jie sukasi apie 27 metus, tad yra ištvėrę ne vieną krizę.
Iš A.Valantino individualios įmonės, esančios Pakruojo rajono Grikpėdžių kaime, vilkikai vis dar retokai prikraunami medinių padėklų, kuriuos paprastai gabena užsakovui Vokietijoje.
Pasak įmonės savininko, nors teigiama, kad vokiečiai apsirūpino dujomis ir biokuru, pramonė tebėra sustingusi.
„Bent jau chemijos fabrikai tikrai neveikia, nes maždaug 80 proc. europinių padėklų, kuriuos pagaminame, parduodu įmonei, aprūpinančiai jais chemijos pramonės įmones.
Dabar tepasiekia vienkartiniai užsakymai.
Taigi mus ir toliau maitina gamybos atliekos, kurias perka ne žirgininkai, bet šilumininkai“, – paaiškino A.Valantinas.
Pasak jo, padėklų gamybos likučiai žirgų kraikui netinka – per stambūs. Mat įmonė pati nepjausto medžio rąstų, o naudoja ruošinius, todėl nesusikaupia ir pjuvenų.
„Užtat biokuro poreikis liko didelis. Patys įmonės „Via Fortis“ darbuotojai atvažiuoja pas mus ir, atsigabenę įrangą, tuos medienos likučius susmulkina iki reikiamo dydžio.
Nors biokuro kainos smuktelėjo, jos vis dar geros: už erdvinį metrą mokama po 20 eurų, pernai – po 25 eurus. O juk prieš porą trejetą metų, kai biokuras dar buvo vagonais gabenamas iš Baltarusijos, už tą patį kiekį gaudavome vos po 5–7 eurus“, – kalbėjo A.Valantinas.
Pasak jo, susmulkintų medienos atliekų kaina yra maždaug tokia pat kaip ir pjuvenų, taigi galima numanyti, kad toks žirgų kraikas yra labai brangus.
Biokuras pamažu jau pinga
Marius Valukynas
Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ prezidentas
„Suprantamas žirgininkų nuogąstavimas, kad kraikas iš granuliuotų pjuvenų yra brangus. Bet ką tada jiems būtų tekę kalbėti pernai rugpjūtį?
Žirgynai perka tas pačias pjuvenas iš medžio apdirbimo įmonių kaip briketus ar granules iš jų biokurą gaminančios bendrovės.
Šiuo metu pjuvenų granulių kaina, palyginti su pernykščiu rugpjūčiu, sumažėjo kone perpus. Liepą bei rugpjūtį, kai buvo rengiamasi šiam šildymo sezonui, jų tona kainavo per 600 eurų, šiuo metu – 300–400 eurų.
Jau antras mėnuo, kai biokuras, kaip ir kitos medienos atliekos, pinga. O tam įtakos daro kelios svarbios priežastys. Viena jų – santykinai šilta žiema, antra – pakankamos atsargos sandėliuose, trečia – pramonės sąstingis.
Pavyzdžiui, baldų pramonė šiuo metu yra susitraukusi, tad sumažėjęs ir iš medienos drožlių gaminamų plokščių poreikis.
Prieš metus Rusijos pradėtas karas Ukrainoje neišvengiamai padarė didelę įtaką energijos išteklių kainoms, o biomasė yra viena žaliavų, reikalingų šilumos energijai gaminti.
Vakarų Europos šalys kaupė granulių atsargas, taigi poreikį išauginęs karas neišvengiamai darė įtaką jų kainų šuoliui, kaip ir sankcijos – juk neliko biokuro importo iš Rusijos bei Baltarusijos.“
Keletas skaičių
Tarptautinės biokuro biržos „Baltpool“ duomenimis, trumpalaikių biokuro sandorių kaina vasario 20-ąją Lietuvoje už megavatvalandę (MWh) siekė 27,74 euro.
Palyginti su sausio 20 dienos kaina ji buvo kone 17 proc. mažesnė (tuo metu ji kainavo 33,36 euro) ir net 43,3 proc. mažesnė, palyginti su 2022-ųjų rugsėju.
