LŠŪS įspėja, kad nuo įstojimo į Europos Sąjungą (ES) Lietuvoje žemdirbių sumažėjo 58 proc., o 50 proc. visos ES finansinės paramos atitenka 3 proc. pareiškėjų. Taip pat pažymima, kad stambieji žemdirbiai savo valdas didino apeidami įstatymą.
„Pasirašytą rezoliuciją šiandien nešime prezidentui Gitanui Nausėdai, atiduosime Seimo pirmininkei, premjerei, įvairioms ministerijoms, visoms Seimo partijoms ir frakcijoms“, – sakė Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus.
Pasak LŠŪS vicepirmininko Vytauto Buivydo, rezoliucija raginama peržiūrėti Žemių įsigijimo įstatymo veikimą, kad būtų užtikrinta, jog šis teisės aktas nebūtų apeinamas.
Dar siūloma ūkininkams nustatyti 60 tūkst. eurų tiesioginių išmokų ribas.
„Kad ribojimas veiktų visiems ir kad nebūtų gudravimų. Antras klausimas, kad būtų uždėtos lubos ir labai stambūs ūkiai, kurie gali dirbti savarankiškai be paramos nebebūtų remiami – tie, kurie gauna daugiau nei 60 tūkst. eurų bazines išmokas. Jiems rėmimas turi būti sustabdytas“, – kalbėjo V. Buivydas.
Jis pažymėjo, kad Lietuvoje „apsukrūs investuotojai“ sugeba apeiti įstatyme numatytą maksimalų galimos įsigyti žemės apribojimą, kuris siekia 500 hektarų tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims.
„Sugebama apeiti per įstatymo eilutę, kuri sako, kad jei akcininkas neturi daugiau nei 25 proc. akcijų, turimų hektarų kiekis yra nesumuojamas. Tai yra pagrindinė apėjimo galimybė, kuri tęsiasi nuo 2014 metų“, – teigė V. Buivydas, pridūręs, kad dėl to šeimos, smulkūs ir vidutiniai ūkiai neatlaiko konkurencijos ir traukiasi.
„Šiai dienai, į kaimą atėjus milijardinėms investicijoms, turime liūdinančius skaičius, kai matome, kad daugiau nei 50 proc. ūkininkaujančių pasitraukia iš veiklos“, – sakė jis.
A. Svitojus akcentavo, kad šiandien apie 30 asmenų valdo apie 0,5 mln. ha žemės. Tai, anot jo, lėmė, kad šeimos ūkių Lietuvoje sumažėję perpus. V. Buivydas pridūrė, kad apie 80 proc. visos dirbamos žemės valdoma dešimties procentų visų žemdirbių.
„Šeimos ūkininkų, kurių turėjome virš 200 tūkst., per dešimtmetį sumažėjo daugiau nei 50 proc. Gali būti, kad jų beliks mažiau nei 100 tūkst. Tai reiškia, kad mažėja kaime dirbančių žmonių“, – sakė A. Svitojus.
„Kyla ir nacionalinis pavojus, kad maža grupė žmonių gali valdyti žemę kaip akcijas ir vėliau neapskaitomai, nekontroliuojamai gali vykdyti prekybą ne tik Lietuvoje“, – akcentavo jis.
Žemės ūkio rūmų pirmininkas dar pridūrė, kad žemės tokiu būdu toliau supirkinėjamos, o kadangi ES išmokų dydžiai nustatomi pagal valdomos žemės plotus, taip besiplečiantys ūkiai gauna daugiausiai paramos.
Norės susitikti prezidentas
V. Buivydas taip pat pabrėžė, kad rezoliucija siekiama ne atimti žemę iš daugiau nei leistina jos įgijusių asmenų, o sustabdyti šį procesą.
„Tie, kas prisipirko, prisipirko, tegul sau ūkininkauja. Bet toliau tos žemės pardavimas turi būti vykdomas pagal Lietuvoje galiojantį įstatymą, kuris turi būti padarytas veikiantis“, – kalbėjo ūkininkų atstovas.
Kartu jis pasidžiaugė, kad ūkininkų nuogąstavimus išgirdo ir politikai – parlamentarai bei prezidentas.
„Į šituos klausimus įsitraukė labai didelė dalis Seimo narių, kurie suprato, kad tai tikrai yra spragą, šią idėją palaiko. Taip pat yra bendravimas su Prezidentūra, jos atstovais“, – sakė LŠŪS vicepirmininkas.
Anot jo, prezidentas išreiškė norą su ūkininkų atstovais susitikti atskirai.
Šeimos ūkininkai praėjusią savaitę Plungėje vykusioje konferencijoje parengė rezoliuciją, kuria kreipiasi į prezidentą Gitaną Nausėdą, taip pat Seimo ir Vyriausybės vadovus, prašydami bendradarbiauti ir spręsti valstybinės ir privačios ūkio paskirties žemės įsigijimo problemas.
Dar ūkininkų atstovai siūlo sudaryti patrauklias sąlygas produkcijos realizavimo kooperatyvams ir gamintojų organizacijoms vystyti, sukurti kooperacijos skatinimo ir jos realaus įgyvendinimo įrankius.
Žemdirbių atstovai akcentuoja, kad ūkių stambėjimą smarkiai lėmė 2007–2013 m. taikytas tiesioginių išmokų modelis, pagal kurį paramos dydis buvo nustatomas pagal ūkio valdomos žemės plotą.
Rezoliucijoje dėstoma, kad Lietuvoje iki 500 eurų tiesiogines išmokas gauna 34 proc. (26,7 proc.) ūkininkų – kas sudaro 2,5 proc. visos tiesioginės paramos – nors 40 paramos gavėjų, kurie gauna virš 300 tūkst. eurų paramos, gaunama išmokų suma sudaro 3,5 proc. visos paramos.
