Kuo gi Berlyno merę Franziską Giffey nustebino mūsiškiai? Ir ją lydėjusią delegaciją – Vokietijos žemės ūkio ir maisto ministrą Cem Özdemir, ES žemės ūkio komisarą Janusz Wojciechowski ir Vokietijos ūkininkų asociacijos prezidentas Joachim Rukwied?
Žinoma, kad šiltu priėmimu. Juoba kad žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ir C.Özdemir – bičiuliai, kurie vienas kitą pamatę draugiškai apsikabino.
Vokiečių mūsiškiai neišleido tuščiomis rankomis – šimtalapis atiteko merei, milžiniškas varškės sūris – ministrui.
Sukorė kelią į parodą
„Specialiai atvažiavome į „Žaliąją savaitę“. Įdomu pažiūrėti. Dar prieš pusmetį nusipirkome bilietus, tad skrydis į abi puse – iš Vilniaus į Berlyną ir atgal tekainavo žmogui 80 eurų“, – patikino prie Lietuvos stendo sutiktas Tadas su žmona Justina.
Jo šeima – aludariai, verda Pakruojyje „Varniuko“ alų, o parodoje, vykstančioje Vokietijos parodų centre „Messe Berlin“, ketino praleisti bent porą dienų ir apsidairyti, kas ir kaip joje vyksta. O vien Lietuvos stende yra ką pamatyti.
„Tai pirmasis pirkinys – pirmieji 5 eurai į pajamų dėžutę“, – pradžiugo kartu su ūkininke Genovaite Sakalauskiene parodoje dalyvaujanti Rasa Čirienė. Mat pirmieji pirkėjai parodoje buvo žmonės, kurie nusipirko obuolių sūrį ir jį išveš į Austriją. „Patikinau pirkėjus, kad jį pamiršę ir po dešimties metų rastų nesugedusį, nebent labiau sudžiuvusį“, – nusijuokė Rasa.
Tas sūris suslėgtas Genovaitės Sakalauskienės ūkyje – moters, kuri verda įvairių rūšių ekologinę uogienę.
„Labai greitai teko viską susikrauti į parodą – anksčiau kaip viešnia joj esu lankiusis, o dabar tenka pačiai dalyvauti“, – sakė G.Sakalauskienė.
Vokiečiai prijaučia ekologijai, o Genovaitės ūkis būtent ir yra ekologinis. „Viliuosi, kad susirasime parodoje kontaktų, galėsime pradėti prekybą ir su vokiečiais“, – užsiminė moteris.
Jos gaminių vitrinoje – bruknių, mėlynių, šaltalankių, juodųjų serbentų, erškėtuogių uogienės, kurių indelis kainuoja 4–5 eurus. Taip pat padėt ir obuolių sūrio bei iš obuolių ir įvairių uogų pagamintų įvairaus skonio pastilių. Pastarųjų pakuotės kaina – 4 eurai, sūrio – 5. .
„Palyginome kainas iš anksto, Vokietija nėra brangi šalis. Daug kas čia kainuoja pigiau, nes Lietuvoje“, – sakė G.Sakalauskienė.
Pirmą kartą į „Žaliąją savaitę“ gaminius iš šaltalankių – uogienė, sulčių, sirupo, džiovintų produktų – atsivežė ūkininkė Daiva Kvedareitė.
„Važiavome į parodą norėdami pabandyti. Kkaip sakoma, sutiksi važiuoti – gailėsiesi, nesutiksi – taip pat“, – nusišypsojo Daiva.
Pasak jos, kol kas iš jos šaltalankių ūkio į Vakarų Europą išsiunčiamos tik pavienės produktų siuntos, dažniausiai į Angliją, Airiją, kuri jų užsisako vietos lietuvių parduotuvės. Tuo tarpu Vokietijoje iki šiol dar nebuvo pirkėjų. Tikėtina, kad po parodos – atsiras.
Prislėgė vaškės sūrių
„Kol kas vokiečiai daugiau ragauja sūrių, nei perka. Jiems tai – neįprasta. Varškės sūrių vokiečiai nėra valgę – neturi varškės.
Bet „Žalioji savaitė“ vokiečiams puikiai žinoma – jie čia plūste plūsta“, – prakalbo varškės sūriais prekiaujanti Ramunė.
Tai – nemenkas siurprizas. Mat Seserys Ramunė ir Rita daugybę metų gyvena atskirai. Ramunė – Vokietijoje, o Rita Dirvinienė ūkininkauja Lietuvoje, Radviliškio rajone. Ir dabar vokiškai puikiai kabanti sesuo padeda parodos lankytojams paaiškinti, ką gi jie dedasi į burną.
Sūrių gamintojų Lietuvoje – gausybė, tad kaip gi pavyksta atremti konkurenciją? Pasak seserų, viskas priklauso nuo kainos. Kuo mažesnė savikaina, tuo lengviau prisivilioti pirkėjus. Be to, reikia nuolat sugalvoti ir naujovių. Venas naujausių gaminių – sūris su baziliku, o vyrų mėgstamiausias – rūkytas sūris su šonine. Ar jis patiks vokiečiams dar teks palaukti.
Parodoje noriai išlaidaujantiems vokiečiams sūrių kainos turėtų būti nesunkiai įkandamos. Viena „galvikė“ kainuoja 6 eurus, trijų sūrių rinkinys – 12 eurų.
Pasak Ritos, ūkyje ji laiko apie 60 karvių, ir visą primelžtą pieną – perdirba.
Kremą perka dėžėmis
„Yra parodos lankytojų, kurie nusifotografuoja mūsų gaminius, o po to kasmet specialiai ateina į „Žaliąją savaitę“ ir perka dėžėmis“, – patikino bendrovės „Evia&partner“ bendraturtis Mantas Adomaitis.
Jis versle sukasi kartu su motina Milda Adomaitiene, o parodoje dalyvauja nuo pat 2015-ųjų. Per tą laiką paaiškėjo, kad vokiečių mėgiamiausia jų gaminama odos priežiūros priemonė – su kėniu bei mėtomis.
„Dar Vokietijoje nesame patekę į prekybos tinklus, bet elektroninėje parduotuvėje sulaukiame užsakymų iš šios šalies. Sukrauname siuntinius.
Prekės ženklo nekeitėme, bet per pandemiją – per karantiną turėjome daugiau laiko, tad pakeitėme pakuočių dizainą. Per karantiną sustiprėjo elektroninė prekyba, daugiau atsirado tiekimo vaistinėms Lietuvoje“, – paaiškino pašnekovas.
Bičių vašką šie gamintojai perka iš bitininkų, o sakų ir patys miškuose prirenka – kiek įmanoma, sukamės su lietuviškomis žaliavomis. „Jų kainos kilo, teko pabranginti ir produktus“, –
Šiuo metu už „Evia“ prekės ženklo gaminius parodoje vokiečiai moka 6 – 9 eurus – maždaug trečdaliu brangiau, nei prieš pandemiją.
