Šiame kontekste norėčiau paliesti kitą, gal mažiau populiarią, bet didelės apimties nelegalios prekybos sritį. Situacija – paradoksali, nes gramo „žolės“ turėjimas šiuo metu užtraukia daug didesnę atsakomybę nei tonų nelegalių nuodingų medžiagų platinimas žemės ūkio ir maisto pramonėje.
Įstatymai – negailestingi
Lietuvoje bet kuris „žolės“ turėtojas, o ką jau kalbėti apie platintojus, rizikuoja sulaukti baudžiamosios atsakomybės.
Įstatymai šiuo atžvilgiu negailestingi – net ir mažo kiekio narkotinių medžiagų turėjimas net ir be siekio platinti užtraukia baudžiamąją atsakomybę ir visam laikui CV (gyvenimo aprašymą).
Ir nors, atrodytų, tokiu griežtu reglamentavimu siekiama rūpintis visuomenės sveikata, tačiau žemės ūkio srityje šis rūpestis visai pamirštamas.
Žmogui kenkiančių ir naudoti uždraustų pesticidų ne tik turėjimas bei naudojimas, bet net ir sisteminis platinimas yra traktuojamas, palyginti su narkotinėmis medžiagomis, kaip mažareikšmis pažeidimas. O juk neigiama jų įtaka žmogaus sveikatai gali būti labai didelė.
Didelė nelegalių pesticidų rinka
Europos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) skelbia, kad prekyba suklastotais ar uždraustais augalų apsaugos produktais, vadinamaisiais pesticidais, sudaro didžiausias organizuoto nusikalstamumo grupių pajamas ir jų mastas gerokai viršija sumas, kurios gaunamos iš prekybos narkotikais ar ginklais.
Lietuvoje, priklausomai nuo skaičiavimo metodikos nelegalių pesticidų rinka gali siekti iki 40 mln. eurų. Ir ši rinka pavojinga ne tik dėl nesurenkamų mokesčių ar sąžiningų verslininkų patiriamų nuostolių, bet visų pirma – dėl grėsmės gyventojų sveikatai ir neigiamo poveikio aplinkai.
Ne paslaptis, kad šešėlyje platinami ne tik įvairūs nelegalūs produktai, bet net ir draudžiamos medžiagos, kurios kelia riziką žmogaus sveikatai ar aplinkai.
Pavyzdžiui, į Lietuvą kontrabandos keliais atkeliauja fosforo organiniai junginiai (insekticidai). Jie yra draudžiami visoje ES, nes turi ūminį toksišką poveikį – šis nuodas veika čia ir dabar ir gali sukelti staigią mirtį.
Taip, jie labai efektyviai naikina augalus užpuolančius kenkėjus, bet taip pat gali sunaikinti ir visa aplinkui, o patekę į žmogaus organizmą gali sukelti tragediją.
Be šio preparato nelegaliai į mūsų šalį, o vėliau – ir į nesąžiningus ūkius patenka ir kitos ES draudžiamos medžiagos, galinčios sukelti lėtines ligas, vėžį ar kitokius negalavimus.
Europoje gresia baudžiamąją atsakomybę
Nepaisant reikšmingo pavojaus, į nelegalių pesticidų ir kenksmingų medžiagų ne tik turėjimą, bet net ir sisteminį platinimą Lietuvoje žiūrima ganėtinai pro pirštus. Visa Europa už tokį nusižengimą taiko baudžiamąją atsakomybę.
Tuo tarpu Lietuvoje bet kuris kontrabandininkas ir tonas kenksmingų medžiagų platinantis nusikaltėlis išsisuka lengviau nei su gramu žolės – sulaukia viso labo nedidelės administracinės atsakomybės.
Šiuo metu turintiems nedidelį kiekį „žolės“ be tikslo ją platinti gresia baudžiamoji atsakomybė. O jeigu platinamos tonos kenksmingų medžiagų ar naudojamos ūkyje, net ir ekologiniame, jei apnuodijami maisto produktai, bauda gali siekti vos kelis šimtus eurų, už pakartotinius veiksmus – iki tūkstančių, o juridiniam asmeniui – keli procentai nuo apyvartos.
Baudos šiek tiek padidėjo
Nors prieš metus nelegalios produkcijos turėtojams ir platintojams finansinės nuobaudos Lietuvoje buvo padidintos, kitų Europos Sąjungos valstybių kontekste jos išlieka itin mažos ir nepadarė jokios teigiamos įtakos rinkai. Mat neužtenka vien nustatyti baudas. Daug svarbesni yra jų neišvengiamumas, aktyvi kontrolė ir žinojimas, kad platintojas ir naudotojas bus nubausti.
Lietuvoje tokių atvejų susekimas ir bausmės – dar reta praktika.
Pagavę nelegalių pesticidų naudotoją ar platintoją paprastai pareigūnai baudžia už neteisingą buhalterinės apsaugos tvarkymą ar vertimąsi veikla be leidimo. Todėl nelegali prekyba uždraustais ir falsifikuotais augalų apsaugos produktais yra laikoma pelninga ir nerizikinga veikla, nes atlygis solidus, o bausmės – menkos.
Tą puikiai iliustruoja nesenas pavyzdys. 2014 m. buvo pagauti ypač slapta veikę organizuotos grupuotės nariai, kuriai priklausė ir buvęs augalų apsaugos inspektorius.
Ši grupuotė rinkai buvo paruošę tiekti apie 5 tonas įvairių pesticidų padirbtų pesticidų. Bylos nagrinėjimas truko net septynerius metus, o pažeidėjai buvo nubausti 2021 m. palyginti švelniomis bausmėmis – mažesne nei septynių tūkstančių eurų bauda, o dėl intelektinės nuosavybės vagystės – netgi išteisinti.
Akivaizdu, kad tokių nelegalių produktų žala tiek gamtai, tiek negautos valstybės biudžeto pajamos, galų gale valstybės išlaidos bylos tyrimui yra žymiai didesnės, nei bauda nusikaltėliams.
Reikia griežtų sankcijų
Lietuvos augalų apsaugos asociacijos vertinimu, nelegalių ir kenksmingų pesticidų naudojimas ir platinimas mūsų šalyje turėtų būti prilyginamas jeigu ne šiandieniniam „žolės“ teisiniam traktavimui, tai bent jau toms sankcijoms, kurios už vaistų falsifikavimą ir prekybą falsifikuotais vaistais.
Už nelegalių vaistų platinimą baudžiame griežtai – baudžiamąja atsakomybe. Lygiai taip pat griežtai, kaip ir visa Europa, turėtume vertinti ir nelegalių pesticidų naudotojus bei platintojus. Tikime, kad baudžiamosios atsakomybės numatymas ir aktyvi kontrolė padėtų pažaboti nelegalią augalų apsaugos produktų rinką ir apsaugotų žmonių sveikatą ir aplinką.
Zita Varanavičienė yra Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktorė
