Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus sako, kad planas ūkininkams duoda daugiau galimybių, tačiau pasak jo, klausimų kyla dėl ekoschemų taikymo bei tiesioginių išmokų ribojimo.
„Kai kurie klausimai buvo suderinti, bet iškilo naujų klausimų ir pakeitimų, ketvirtadalis to plano mūsų žemdirbių ne visai tenkina. Tai yra ir susieta parama, ekoschemos ne visus tenkina“, – BNS sakė A. Svitojus.
„Labiausiai netenkina tai, kad Lietuva buvo pateikusi strateginį planą, kad bus ribojamos tiesioginės išmokos pirmų hektarų, o stambiems lobistams prispaudus išnyko išmokų ribojimas. Šiuo atveju mes paminame mūsų žemės ūkį, jo pagrindą – šeimos ūkius, nes gali būti, kad vėl eisime į milžinišką stambėjimą“, – pridūrė jis.
„Yra diskriminacinių dalykų – jei mažai turi karvių, numatyta mažesnė parama, jei turi daugiau karvių, tai parama didesnė“, – teigė A. Svitojus.
Žemės ūkio ministerija BNS teigė, kad nuo 2023 metų bus taikomas 100 proc. bazinių išmokų apribojimas sumoms virš 100 tūkst. eurų su galimybe išskaičiuoti atlyginimus ir su jais susijusius mokesčius.
Anksčiau planuota, kad didesnės nei 60 tūkst. eurų išmokos bus mažinamos 85 proc. Ministerijos teigimu, šio plano atsisakyta atsižvelgiant į Covid-19 pandemiją, prastėjančią žemdirbių finansinę situaciją bei kitus veiksnius.
„Tai, kad buvo mūsų suderinta ir siųsta į Briuselį, pasikeitė, kad ribojimas ne nuo 60 tūkst. eurų prasideda. (...) Pas mus ūkiai gali turėti 500 hektarų žemės, o riboti pradedam nuo penkiskart didesnio ūkio ir naudojant visus mechanizmus, netaikant atlyginimų, jos iš principo nieko neriboja. Pas mus beveik nelieka tokių ūkių, kad būtų ribojama“, – teigė A. Svitojus.
Žemės ūkio tarybos pirmininkė, Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos vadovė Danutė Karalevičienė sako, kad strateginis planas yra kur kas lankstesnis nei manyta pavasarį. Anot jos, pagrindinis nerimas lieka dėl pievų atkūrimo.
„Nuo balandžio iki plano pridavimo apie 50 proc. jį padarėme lankstesnį“, – BNS pirmadienį sakė D. Karalevičienė.
„Vienintelis klausimas iškyla, kaip mes su tomis pievomis apsėsime. Kaip išspręsime problemą, nes pievų atstatymas yra užreglamentuotas ir mes jį turime įgyvendinti“, – kalbėjo ji.
Tuo metu A. Svitojus teigė nematantis problemos dėl pievų atkūrimo, tačiau, pasak jo, tai turėtų būti ūkininkams kompensuojama.
„Tą klausimą galima spręsti per įvairias finansines programas ir turėti daugiau gražiai tvarkomų daugiamečių pievų, bet daugiau ir paremkime“, – sakė A. Svitojus.
Žemės ūkio ministerija BNS nurodė, kad šiuo metu dar tikslinama ir derinama su Europos Komisija, kaip vykdyti pievų atkūrimo reikalavimus.
Žemės ūkio tarybos pirmininkės teigimu, kyla klausimų, kaip žalinimas bus pritaikomas prie gamtos sąlygų, o labiausiai nukentės ūkininkai, kuriems reikės atstatyti pievas, todėl iki Naujųjų metų dar reikia persvarstyti, kaip suformuluoti taisykles.
„Mes 2021 metais deklaruodami leidome matydami, kad ten buvo neariama žemė, deklaruoti kaip ariamąją. Čia buvo padaryti esminiai pokyčiai, kurie ūkininkams dabar skaudžiai atsiliepia. Manau, kad taisykles dar galima suformuluoti taip, kad ne taip skaudėtų ir ūkininkams. Šitas klausimas turi būti iki Naujų metų išspręstas ir čia reikia didelio padirbėjimo“, – teigė ji.
„Visas kitas planas, be pievų atstatymo, yra įgyvendinamas. Gal tam tikrose vietose yra spragų, kaip kursime taisykles, kaip viską pamatuosime, ypač ekoschemose“, – BNS sakė tarybos pirmininkė.
„Yra ir ekoschemos, kurios sunkiau pasiekiamos, gal ir nenaudingos, bet jei bus matoma, kad 2023 metais žmonės tam tikrų ekoschemų nenaudoja, tai bus permetami ir pinigėliai iš vienos eilutės į kitą ir skiriama tam, ką ūkininkai daugiau įsisavina. Tokia nuostata palikta ir tai yra vienas iš teigiamų dalykų“, – sakė Žemės ūkio tarybos pirmininkė.
Tiesioginėms išmokoms 2023–2027 metais bendrai skiriama 3 mlrd. eurų, iš jų 25 proc. – ekoschemoms, su aplinkos gerinimu susijusioms priemonėms. Ekoschemos nėra privalomos, tačiau ūkininkai gaus papildomas išmokas, jei taikys aukštesnius nei minimalius geros aplinkos agrarinės būklės reikalavimus.
Vidutinis metinis tiesioginių išmokų vokas, palyginti su praėjusiu finansiniu laikotarpiu, padidėjo apie 28 procentais.
D. Karalevičienės teigimu, klausimų kelia tai, kaip bus su parama, jei ūkininkas įsipareigos įgyvendinti priemones, tačiau to negalės padaryti dėl blogų oro sąlygų.
„Būna įvairių sąlygų, suplanuoji viena pavasarį atėjęs deklaruoti, bet metai būna nepalankūs ar kažką padiktuoja kitaip, tai domina, kas bus, jei nepajėgsiu visko padaryti, kaip pavasarį suplanuosiu. Dar iki Naujų metų čia bus pagal priemones daromos taisyklės, jos turi atspindėti, kad tai būtų ne ūkininkų perspėjimas, ar kaip juos nubausti, bet kaip tolerantiškai spręsti iškilusius klausimus“, – kalbėjo ji.
„Ir ekologiniam ūkininkavimui reikalinga kai kurių taisyklių paderinimo, manau, ir Ekologinių ūkių asociacija teisingai kelia klausimų, kad yra prieštaravimų pačiose taisyklėse, reikia peržiūrėti, kad ekologiniai ūkiai vystytųsi“, – sakė D. Karalevičienė.
A. Svitojus taip pat kalbėjo, kad ekoschemų taikymas kelia klausimų: „Schemų yra dešimtys, gali vieną dalyką pasirinkti ar kitą, gali padaryti klaidą ir negauti pinigų. Lietuva labai skirtinga, įvairios žemės, regionai skirtingi“
Pagal EK patvirtintą strateginį planą penkeriems metams Lietuvos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai bus skirta beveik 4,3 mlrd. eurų, įskaitant nacionalinį finansavimą. Beveik pusė plano lėšų – apie 2 mlrd. eurų – skirta apsirūpinimui tvariais metodais užauginta žemės ūkio produkcija, sektoriaus pridėtinės vertės ir konkurencingumo didinimui.
„Žaliosioms“ priemonėms numatoma skirti apie 1,3 mlrd. eurų (31 proc.) strateginio plano lėšų.
Ministerijos teigimu, iš viso žemės ūkio ir kaimo plėtros vidutinis metinis finansavimas 2023–2027 metais, palyginti su 2014–2022 metais, padidėjo 8 proc., tačiau vidutinė metinė parama kaimo plėtrai sumažėjo 21 procentu.
