Esama situacija kelia nerimą
Šlapynė – tai sausumos teritorija, kuri nuolat arba periodiškai būna persunkta drėgme. Yra žinoma, kad ši teritorija ne tik valo orą ir vandenį, yra specifinių, dažniausiai retų augalų ir gyvūnų prieglobstis, bet gali pristabdyti ir klimato kaitą. Vis dėlto esama šlapynių būklė pasaulį verčia sunerimti. Ramsaro konvencijos, kurią Lietuva ratifikavo 1993 m., ataskaitoje „Pasaulio šlapynių apžvalga“ skelbiama, kad per pastaruosius 50 metų natūralios šlapynės pasaulyje nyksta tris kartus sparčiau nei miškai. Manoma, kad ilgą laiką į šlapynes buvo žiūrima kaip į nenaudingus plotus, todėl skaičiuojama, kad nuo 1900 metų išnyko 64 proc. planetos šlapynių.
Vien Lietuvoje per 2014–2018 m. laikotarpį 11,3 proc. padidėjo durpžemiuose deklaruoti ariamosios žemės plotai. Dėl šios priežasties, tikėtina, išaugo ir Šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) koncentracija. Kaip teigiama Strateginiame plane, būtent dėl ariamosios žemės ploto didėjimo absorbuojamas ŠESD kiekis mažėja: nuo 11,4 mln. tonos CO2 2014 m. iki 8,3 mln. tonos CO2 ekv. 2019 m.
Naujas standartas draus sausinti ir arti šlapynes
Įvertinus vis labiau didėjančią grėsmę šlapynėms ir durpžemiams, 2023–2027 m. laikotarpio paramos sąlygos papildytos nauju standartu – GAAB2, skirtu šlapynių ir durpžemio apsaugai. Šio standarto esmė – ūkinės veiklos ribojimas nustatytose durpžemių ir šlapynių teritorijose.
Šlapynėse ir durpžemiuose, patenkančiuose į ūkininkų deklaruojamus plotus, bus draudžiama sausinti šlapynių ir durpžemių plotus bei įrengti jose naujas drenažo sistemas, o senas sistemas leidžiama rekonstruoti tik tais atvejais, kai tai nepakenkia durpžemių aplinkosauginei būklei; deginti durpžemių plotus; arti durpžemių plotuose. Tikimasi, kad šie draudimai leis išvengti ir didelio dirvožemio organinės medžiagos kiekio mineralizacijos – taip bus išsaugotos organinių dirvožemio savybės, išvengta padidėjusio mineralinio azoto išsiplovimo į vandens telkinius. Taip pat šlapynių ir durpžemių apsauga prisidės ir prie kraštovaizdžio bei biologinės įvairovės saugojimo ir atkūrimo.
Iki standarto įsigaliojimo – pasiruošimo darbai
Pasak ŽŪM Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus vyresniojo patarėjo T. Švilpausko, Europos Komisijos nurodymu GAAB2 standartas įsigalios nuo 2024 m., tad valstybėms narėms iki to laiko reikės pasirengti pokyčiams.
„Bus rengiama šlapynių nustatymo metodika, sukurtas informacinis ir skaitmeninis žemėlapis, atlikti kiti parengiamieji darbai. Visi išvardyti ir planuojami veiksmai reikalauja didelių laiko, žmogiškųjų ir finansinių išteklių“, – tikina T. Švilpauskas.
Jo teigimu, baigus visus parengiamuosius darbus, bus sukurtas detalus ir visus reikalavimus atitinkantis geoerdvinis duomenų rinkinys, kurio pagalba pareiškėjai galės susipažinti su jų valdose esančiais nustatytais šlapynių ir durpžemių plotais, o kontroliuojančios institucijos tų pačių duomenų pagalba galės atlikti kontrolės ir monitoringo darbus ir nustatyti, kaip pareiškėjai laikosi GAAB2 standarto.
Numatoma, kad ūkininkams, pažeidusiems šį reikalavimą, bus taikomos sankcijos. Jos nebus taikomos tik tuo atveju, jei durpžemių plotai lauke yra mažesni nei 10 proc., bet ne didesni kaip 1 ha. GAAB2 standarto privalo laikytis pareiškėjai, kurių deklaruojama žemė patenka į nustatytus durpžemių ir šlapynių plotus.
