Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartį atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje, kurioje V. V. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 488 straipsnio 1 dalį nubaustas 20 Eur bauda už tai, kad 2021 m. gegužės 11 d. apie 6.10 val., ryte, šalia esančio kaimynų gyvenamojo namo, pievoje melžė karves melžimo aparatu, kuris kėlė garsų triukšmą, ir taip trikdė viešąją rimtį.
V. V. K. advokatas prašė panaikinti pirmiau bylą nagrinėjusių teismų nutartis, kuriomis paliktas galioti policijos nutarimas nubausti V. V. K., ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, argumentuodamas tuo, kad ūkinė veikla dėl skleidžiamo triukšmo yra reguliuojama Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymu, o už šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymą ar pažeidimą atsakomybė nustatyta ANK 48 straipsnyje, o ne ANK 488 straipsnio 1 dalyje, teigiama pranešime žiniasklaidai.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas prašymą tenkino, panaikino apylinkės ir apygardos teismų priimtas nutartis ir V. V. K. administracinio nusižengimo teiseną nutraukė.
„Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje pažymėjo, kad ANK 488 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog viešąją rimtį trikdyti galima šauksmais, švilpimu, garsiu dainavimu arba grojimu muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kitais triukšmą keliančiais veiksmais.
Teismas konstatavo, kad karvių melžimas melžimo aparatu (konkrečios ūkinės veiklos atlikimas) nepatenka į pirmiau nurodytų veiksmų sritį, nes ši veikla, būdinga kaimiškoms gyvenvietėms, negali būti laikoma grojimu kitokiais garsiniais aparatais, taip pat priskiriama kitiems triukšmą keliantiems veiksmams (pavyzdžiui, garsiam beldimui į langus, garsiai leidžiamai muzikai), kuriais yra trikdoma asmenų ramybė, poilsis ar darbas“, – rašoma pranešime.
Teismas pažymėjo ir tai, kad jei, pavyzdžiui, nakties metu melžimo aparatas būtų įjungiamas tikslingai, siekiant ne atlikti jam priskiriamą funkciją – pamelžti karves, bet trikdyti kaimynų ramybę (poilsį, miegą), šis veiksmas (melžimo aparato įjungimas, neturint tikslo jo naudoti pagal paskirtį) galėtų būti priskiriamas prie kitų triukšmą keliančių veiksmų. Šioje byloje V. V. K. veiksmuose nebuvo nustatyta kaltė padarius aptariamą administracinį nusižengimą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl galimybės V. V. K. veiksmus kvalifikuoti pagal ANK 48 straipsnio 1 dalį, nurodė, kad šios galimybės nėra, nes įvykio dieną nebuvo nustatyta, ar melžimo aparato skleidžiamas triukšmas viršijo triukšmo ribinius dydžius.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.