Kitąmet, prognozuojama, mažiau bus auginama rapsų – dėl išdžiūvusių dirvų kai kur nebuvo įmanoma jų pasėti, todėl vietoj jų pasodinti žieminiai kviečiai.
Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininko Vytauto Buivydo teigimu, sėjos situacija įvairiuose regionuose dėl klimato skirtumų yra skirtinga – labiausiai vėluoja apsėti laukus Utenos, Šaulių regionų, Žemaitijos ūkininkai.
„Yra šiek tiek virš normos tas rudeninis uždelsimas negu įprasta. Yra teritorijų, kur savaitę užsidelsė. O rudens sėjoje kiekviena diena svarbi – kas nespėjo pasisėti arba ką tik pasėjo, ateina šalčiai, užšaldoma žemė, sustabdomas dygimas“, – teigė V. Buivydas.
Anot įmonės „Dotnuva Baltic“ vykdomojo direktoriaus Dangio Valaičio, pastebima tendencija, jog vis daugiau ūkių naudoja tiesioginės ir juostinės sėjos technologijas, kurios leidžia greičiau pasėti įtemptu laikotarpiu, taupyti kaštus ir pagerina dirvos struktūrą, neleidžia drėgmei išgaruoti.
Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus sako, kad šiek tiek įtakos rudeninės sėjos skubai turi ir žemdirbiams skirto žymėto dyzelino kainų kritimas.
„Kas pirko pavasarį, pralošė, nes dabar žymėtas kuras atpigo apie 20 centų. Pavasarį buvo 1,5–1,6 euro , o dabar – 1,3 euro ar net mažiau“, – BNS tvirtino A. Svitojus.
Tuo metu rudens sėjai išbrangusių trąšų nereikia labai daug, jų teks dairytis pavasariui.
„Sėja vėluoja, ji vėlesnė, bet šie metai visi vėluojantys. (...) Bobų vasara ūkininkams duoda galimybes, o prieš dvi-tris savaites žemė buvo kaip betonas, todėl bearimines technologijas naudojantys ūkininkai pergyveno. Sėja rugsėjį vėlavo dėl drėgmės trūkumo“, – BNS teigė jis.
„Per porą savaičių, jeigu bus palankūs orai, baigsime, arba matysime, kokį rezultatą turėsime“, – pridūrė A. Svitojus.
Lietuvos jaunųjų ūkininkų atstovas sako, kad neapsėję laukų rudenį ūkininkai dar turi galimybę tai padaryti pavasarį. Tačiau jis pripažįsta, kad rudeninės sėjos derlius yra geresnis.
„Pavasarinės sėjos derlius mažesnis nei rudeninės. Ir kokybė skiriasi. O jeigu mažesnis derlius, vadinasi ir mažesnės pajamos bus. Be to, daug rizikos, kad pavasarį nebus galima įvažiuoti į laukus“, – BNS teigė Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas V. Buivydas.
Pasak jo, vėluoja tie žemdirbiai, kurie samdo techniką ar paslaugas.
Tačiau V. Buivydas pripažįsta, kad dabar žemės ūkio technikos galia ir našumas didėja, galima greičiau ir našiau per trumpesnį laiką atlikti daugiau darbų.
„Dotnuva Baltic“ atstovo teigimu, šiemet javapjūtė vėlavo dėl drėgnesnės nei įprastai vasaros, o tai turėjo įtakos ir sėjos laikui.
„Nusikėlė apie dvi savaites vėliau. Tas įtakojo ir sėjos laiką. Nes kai kuriais atvejais nebuvo galima pasėti laiku rapso, kol nenuimtos kitos kultūros iš lauko. Todėl rapsų sėja vėlavo savaitę, kai kurie ūkiai nesugebėjo pasėti, todėl matomi mažesni žieminio rapso plotai šiais metais – 5 proc.“, – teigė D. Valaitis.
Anot jo, žieminių kviečių sėja prasidėjo laiku, rugsėjo 15-ąją.
„Oro sąlygos geros, todėl ir pasėliai atrodo gerai išsivystę ir pilnai pasiruošę žiemojimui. Kol kas tikslios statistikos nėra, bet tikėtina, jog žieminių kviečių plotai šiais metais bus didesni“, – prognozavo „Dotnuva Baltic“ vadovas.
V. Buivydas skaičiuoja, kad rapsų bus pasėta mažiau: „Ūkininkų noras buvo daugiau pasodinti dėl didelių derliaus kainų, bet tikėtina, kad pasodins mažiau, bet kiekiai tikrai nebus mažesni negu ankstesniais metais“.
Pasak jo, rapsų augintojai buvo nusiteikę suarti daugiametes pievas ir negauti europinių išmokų bei apsėti jas rapsais, iš kurių gaminama švaresnė degalų alternatyva.
Tačiau V. Buivydas akcentuoja, kad didesni kviečių plotai gali nepasiteisinti.
„Padidėjusios grūdininkų pajamos dabar yra dėl karo Ukrainoje. O karui pasibaigus turėsime beprotiškus kiekius grūdų, kurie užauginti už daug mažesnę savikainą. Tada gali būti tokia bomba, kad mes nepadengsime savikainos, tų kaštų, kurie įdėti dėl brangaus kuro, elektros ir trąšų“, – svarstė jaunųjų ūkininkų atstovas.
