Netiks nė pašarams
Duona brango ir tebebrangsta, bet panikai, kad jos gali pritrūkti, priežasčių neregėti. Mat lietuviai, kad ir ką išdarinėtų gamta, vis tiek kviečių priaugina keturiskart daugiau, nei patiems reikia.
Šiemet vienur jų derlius – labai geras, kitur grūdai nė pašarams nebetinkami. Yra ir tokių ūkių, kurie pavasarį nė nebetręšė laukų, nes trąšų kainos jiems buvo neįkandamos. Tad jų laukuose grūdai byrėjo kukliai.
Duonos kainos nenurimo
Statistikas suverstinėse skaičiai vis dar didėja. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) duomenimis, duona, batonas, kvietiniai miltai pastarąjį mėnesį vis dar brango.
Vidutinė makaronų kaina, trumpam nurimusi, vėl šoktelėjo. Šiuo metu jų kilogramas vidutiniškai pora centų brangesnis, nei būta rugpjūčio pradžioje, ir kainuoja 2,37 euro.
Duonos ir miltų kainų metinis pokytis – didelis, jis sukasi apie 50 proc. Tai – daug, juolab kad ir pernai rugpjūtį gaminiai iš miltų jau buvo pabrangę.
Pavyzdžiui, pernai rugpjūtį tamsios duonos kilogramas kainavo 1,92 euro, šiuo metu vidutinė jos kaina yra 2,82 euro, – vien per pastarąjį mėnesį kaina pakilo 36 euro centais.
Kaip gali keisis kainodara tuomet, kai kepyklas pasieks miltai iš šių metų derliaus grūdų, dar nežinia. Įtakos tam daro daugybė veiksnių, iš kurių svarbiausias – paklausos ir pasiūlos santykis.
Grūdų neskuba parduoti
Pasak Suvalkijoje esančios žemės ūkio bendrovės „Griškabūdis“ vadovo Petro Puskunigio, kadangi šiemet javapjūtė prasidėjo vėliau, ilgiau ji ir užsitęsė, o liepos karštis, liūtys ir audros paliko pėdsaką.
„Javų nuostolių yra, bet gamta vis tiek leido pasiimti iš dirvos ir išguldytus javus, o ir džiovinti grūdų beveik nereikėjo.
Gyventi galima“, – padėties nedramatizavo P.Puskunigis.
„Griškabūdyje“ šiemet grūdų, palyginti su dešimties metų vidurkiu, byrėjo maždaug tona iš hektaro mažiau: žieminių kviečių – po 6–7 tonas, miežių – apie 5 tonas.
„Kadangi mūsų ūkis – pienininkystės, galvijų pašarams pasiliekame keletą tūkstančių tonų grūdų, tad daug jų ir parduodame.
Paprastai derliaus nuėmimo metu pardavimo kainos nėra palankios, todėl neskubame, sudarėme sandėliavimo sutartis ir parduosime vėliau“, – sakė bendrovės vadovas.
Anot Šiaulių krašte ūkininkaujančio Raimundo Juknevičius, šių metų grūdų derlius – ne rekordinius, bet ir neblogas.
Jis Lietuvos ūkininkų sąjungoje atstovauja ir savo krašto ūkininkams, tad žino, kad yra žemdirbių, kurie, audroms prie žemės priplakus javus, negalėjo nuimti maždaug penktadalio derliaus.
Džiaugiasi anaiptol ne visi
Įtaką derlingumui darė ir tai, kad smulkieji ūkininkai šiemet pavasarį nebeįpirko trąšų – netręšė javų, tad prikūlė vos po 3–4 tonas kviečių iš hektaro.
„Pavasarį salietros tona kainavo 1200 eurų, prieš porą metų pakakdavo ir 200 eurų. Tad smulkieji ūkininkai, kuriems žemės ūkio veikla paprastai būna ne pagrindinė, o papildoma greta kito darbo, negalėjo iš anksto pasirūpinti trąšomis.
O ir laikyti jas jie neturi sąlygų. Todėl, pamatę pavasarį salietros kainas, šie ūkininkai tiesiog sustingo ir nusprendė jų net nepirkti“, – priminė R.Juknevičius.
Didieji ūkiai įsigijo trąšų pernai rudenį, kai jos dar buvo perpus pigesnės – tona kainavo 600 eurų, tad jų užaugintų javų derlius liko panašus į pernykštį.
Dalies naujojo derliaus jie neskubės parduoti, o dalį – jau realizavo.
Grūdų kokybė prastoka
Anot R.Juknevičiaus, šių metų išskirtinis bruožas – prastoka kviečių kokybė.
Vandens perteklius ir karštis – tai idealios sąlygos grybelinėms augalų ligoms plisti.
„Grybai gamina mikotoksinus, tad jei fuzariozės užkratas didelis, grūdai tampa nebetinkami ne tik maistui, bet ir pašarams. O pasėliuose, priplaktuose prie žemės, tas užkratas sparčiai plito.
Aš pats esu kooperatyvo „Šiaulių aruodas“ narys.
Kai kooperatyvas buvo iš savo narių priėmęs pirmąsias 10 tūkst. tonų grūdų, užklausiau, kokia gi jų kokybė.
Pasirodo, iš viso to kiekio pirmosios klasės reikalavimus atitiko vos 200 tonų kviečių, o ekstra klasės išvis nebuvo.
Praėjusiais metais vyravo I klasės kviečių kokybė, o šiemet II klasė jau laikoma labai gera, nes daug buvo kuliama ir III klasės, ir pašarinių kviečių.
Todėl nors grūdų supirkimo kainos vis dar yra auštos, žemdirbių pajamos nebus didelės“, – kalbėjo ūkininkas.
Nežino, kiek eksportuos
Šiuo metu „Matif“ biržoje rugsėjo sandoriams kviečių tonos kaina siekia 328 eurus, gruodžio – 329 eurus.
„Šokas biržą ištiko Rusijai užpuolus Ukrainą.
Kainos pakilo, nes Ukraina buvo nepardavusi daug praėjusių metų derliaus grūdų.
Buvo visiškai neaišku, kokį poveikį rinkai padarys Rusijai taikomos sankcijos. Vėliau, kai laivai su grūdais pajudėjo iš Ukrainos uostų, kainos krito“, – priminė R.Juknevičius.
Pirmasis laivas „Razoni“, gabenęs 26 tūkst. tonų kukurūzų į Turkiją, išplaukė rugpjūčio 1 dieną. Dar trys laivai iš Čornomorskės uosto išplaukė rugpjūčio 12 dieną.
„Dabartinė problema yra ekonomikos sulėtėjimas.
Grūdų kainos gali kristi, jei importuotojos – Afrikos ar Azijos valstybės – nesugebės jų įpirkti.
Tai gali sumažinti paklausą, o kritusios kainos nepadengs grūdų savikainos.
Šiemet ji dar nėra ypač aukšta, nes dauguma javų buvo sėta pernai rudenį, kai trąšos dar nebuvo labai brangios, o ir dyzelinas – daug pigesnis.
Dabar sėjame žiemkenčius kitų metų derliui, bet degalai smarkiai brangesni nei prieš metus, trąšos – 3–4 kartus.
Pavasarį radikalią taupymo politiką rinkosi pavieniai ūkininkai, o dabar matau, kad ir didieji ūkiai pradeda drastiškai taupyti, o tai sumažins kitų metų grūdų gamybą“, – prognozavo R.Juknevičius. Jis pats 160 hektarų žemės augina javus sėklai.
