Trigubai daugiau dalyvių, varžysis vyrai ir moterys
„Nekantriai laukiame rytojaus, kuriam ruošiamės kelis pastaruosius mėnesius. Šįmet mūsų čempionato programa stipriai išplėsta, joje veiklų ras ir dalgio entuziastai, ir naujokai, ir kelionių po Lietuvą mėgėjai. Džiaugiamės, kad į čempionatą šįmet susirinko beveik trigubai daugiau dalyvių nei pernai. Mums tai rodo, kad senasis amatas gyvas, ir jo puoselėtojams reikia bendrystės, kurią kuriame ir stipriname šiuo renginiu“, – sako Nacionalinio šienavimo čempionato iniciatorius, gamtininkas Žymantas Morkvėnas.
Šienpjovių čempionate planuoja dalyvauti 47 šienpjoviai, iš jų – 14 moterų. Šienpjovių geografija labai plati – šienauti atvyksta iš Šilutės, Klaipėdos, Plungės, Biržų, Alytaus, Vilniaus. Dalis jų varžysis komandinėje rungtyje po du šienpjovius, kurių tikslas – kuo greičiau ir kokybiškiau nušienauti nustatytą 3 metrų pločio (2 pradalgės) ir 100 metrų ilgio plotą. Varžytuvėms numatyta patogi pieva, kurioje bus ūgtelėjusi 30 – 50 cm aukščio atolo žolė.
Nugalėtoja bus skelbiama komanda, greičiausiai nušienavusi savo pradalges, taip pat – komanda, šį darbą atlikusi kokybiškiausiai.
Bus siekiama dviejų Lietuvos rekordų
Pasak renginio organizatorių, šiemet ketinama pagerinti praėjusiais metais pasiektus metų šienpjovio ir šienpjovės greičio rekordus bei pirmą kartą registruoti masiškiausios šienapjūtės rekordą, kai vienu metu šienaus daugiausiai šienpjovių.
Greičiausiai savo pradalges komandinėse rungtyse įveikę šienpjoviai bus kviečiami dalyvauti antrame ture – individualiose šienpjovių varžytuvėse. Mažesniame plote varžysis patys greičiausi šienpjoviai, nugalėtojams bus suteikti garbingi „Metų šienpjovio“ ir „Metų šienpjovės“ titulai. Fiksuojant jų laiką bus stebima, ar nebus pagerinti praėjusiais metais pasiekti Lietuvos rekordai.
Praėjusiais metais 1,5 metrų pločio ir 30 metrų ilgio ruožą greičiausiai nušienavo „Metų šienpjove“ tapusi Dovilė Staponkienė (5 min. 42,8 sek.) ir „Metų šienpjovys“ Kozmas Auškalnis (2 min. 54,1 sek). Šie rekordai buvo įtraukti į neseniai išleistą Lietuvos rekordų knygą „Įdomiausi Lietuvos rekordai“.
Kiti titulai, dėl kurių galės varžytis šienpjoviai – tai vyriausiasis ir jauniausiasis šienpjovys, taip pat – originaliausiai pasirodžiusi komanda (titulas „Stilius ir mada“). Pirmą kartą čempionate savo jėgas galės išbandyti ir naujokai – tie, kurie šienauja pirmą kartą ar per pastaruosius 10 metų nešienavo daugiau nei 10 arų. Jų lauks individuali 1,5 pločio ir 50 m ilgio atkarpa. Dalgio naujokų titulą ir „Dalgio debiuto“ prizą įsteigė čempionato rėmėja „SBA Urban“.
„Su komanda tikimės, kad debiuto rungtis paskatins drąsiai imtis naujų, nepažintų, o kartais – ir užmirštų amatų bei tradicijų. Net ir vystant nekilnojamąjį turtą, kas yra mūsų kasdienybė, mums yra labai svarbu išlaikyti dermę tarp tradicijos ir modernumo, atsižvelgti į mus supančią aplinką ir, svarbiausia, ją saugoti. Būtent tai daro šio čempionato organizatoriai – ne tik primena apie tvarius sprendimus mūsų aplinkoje, bet ir rūpinasi nykstančiais paukščiais, kuriems labai svarbios nušienautos pievos ir galimybės čia saugiai perėti“, – sako „SBA Urban“ Nekilnojamojo turto plėtos vadovas Arnas Bušmanas.
Žada unikalią patirtį keliaujantiems po Lietuvą
Pats dalgiu dažnai mosuojantis čempionato iniciatorius Žymantas sako, kad renginio programa sudaryta taip, jog joje įdomių ir unikalių veiklų būtų visiems – patyrusiems čempionato dalyviams, amato naujokams, juos palaikantiems artimiesiems ir tiesiog keliaujantiems po Lietuvą.
„Čempionatą atidarysime senovinėmis šienapjūtės dainomis. Po šios įžangos čempionato dalyviai rinksis į savo varžybas, o naujokai – į šienpjovių mokyklą ir dirbtuves dalgio plakimui. Apsimokę įgūdžių, naujokai galės išbandyti savo jėgas pradedančių varžybose „Dalgio debiutas“. Po jų – pietų metas su žuviene ir kitais Nemuno deltos kulinariniais turtais. Popietinėje programoje vėl skambės šienapjūtės dainos ir lauks senieji pievininkų žaidimai, skirti tiems, kurie renginyje nenori mosuoti dalgiu“, – programą apibendrina Ž. Morkvėnas.
Tiek senojo amato entuziastų vienoje vietoje galima pamatyti tik kartą metuose, būtent šiose varžybose. Tai reta proga gyvai išvysti istorinę atmintį atkartojančius vaizdus ir sugrįžti prie protėvių kultūros išskirtinėje vietoje.
Norintiems Šienpjovių čempionato savaitgalį prasitęsti, organizatoriai siūlo pakeliauti specialiai sudarytu Mažosios Lietuvos maršrutu. Jame yra išskirti septyni Pamario krašto gamtą ir kultūrą atskleidžiantys objektai: Žalgirių kaimas, Aukštumalos pelkė, Tulkiaragės pažintinis takas, Mingės kaimas, Šilutės Hugo Šojaus muziejus, Šilutės sekretai ir tuo pat metu vykstantis Rusnės festivalis.
Čempionatas vyks meldinės nendrinukės perimvietėse „Pievininkai ir pelkininkai – tai dvi agrarinės kultūros, padėjusios išsaugoti unikalią Pamario gamtą. Pirmieji gebėjo įdirbti Nemuno užliejamas pievas, antrieji – tarp jų plytinčias pelkes. Dabar iš šių kultūrų tėra likę pavienės sodybos, kurias siūlome apžiūrėti sekant pasiūlytu Mažosios Lietuvos pažintiniu maršrutu. Būtent dėl šių kultūrų gebėjimo darniai sugyventi su iššūkius kėlusiomis ir ekstremaliomis gamtinėmis sąlygomis iki šių dienų pavyko išsaugoti rečiausius paukščius. Apie vieną jų – meldinę nendrinukę, kuri yra rečiausias Europos giesmininkas, sutinkamas tik keturiose Europos šalyse – galime sužinoti daugiau Tulkiaragės pažintiniame take ar sutikti Rupkalvių kaimo pievose“, – čempionatą organizuojančio Baltijos aplinkos forumo vadovas, gamtininkas Žymantas Morkvėnas.
Jis patikslina, kad šienpjoviai, šienaudami pievą dalgiu, yra daug atidesni pievos gyvūnijai, gali laiku pastebėti paukščių lizdą ir jį apeiti, pabaidyti paukščius. Šienaujant kitokia įranga, yra didžiulė rizika paukščių lizdus ir nedidelius paukščius sužaloti ar sunaikinti šienavimo metu.
Paukščių gausa Nemuno deltoje neatsiejama nuo regione praktikuojamos šienavimo tradicijos, išsaugančios paukščių įvairovę. Būtent dėl šių priežasčių šienavimo dalgiu čempionatas vyksta meldinės nendrinukės perimvietėse.
Ž. Morkvėnu teigimu, šienpjovių čempionatas ne tik prikelia užmarštin išeinantį kultūrinį paveldą. Tuo pačiu jis informuoja ūkininkus ir visuomenę apie ūkininkavimą santarvėje su gamta bei nykstančių rūšių apsaugos būtinybę.
