Apyvartinių lėšų poreikis praplėtė priemonės įgyvendinimą
ŽŪPGF 2020 m. rugpjūčio mėnesį pradėjo įgyvendinti lengvatinių paskolų teikimą apyvartiniam kapitalui finansuoti pagal skatinamąją finansinę priemonę „Paskolos ūkio subjektų, veikiančių žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse, likvidumui užtikrinti COVID-19 ligos protrūkio laikotarpiu“.
Pradėjus teikti paskolas 2020 m. rugpjūtį, joms buvo skirta 38,8 mln. eurų iki 2020 metų pabaigos, tačiau lėšos buvo išskolintos jau iki spalio mėnesio pabaigos.
Įvertinus šios finansinės pagalbos poreikį, LR Vyriausybės sprendimu papildomai buvo skirta 49,6 mln. eurų paskolų teikimui.
„Panaši situacija susiklostė ir 2021 m. pradžioje, viduryje bei 2022 m. pradžioje – tuomet besitęsiančios pandemijos pasekmių kontekste taip pat buvo skiriamos papildomos lėšos ir pratęsiamas priemonės įgyvendinimas. Akivaizdus apyvartinių lėšų poreikis žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriuose veikiantiems subjektams išplėtė tiek priemonės įgyvendinimo laikotarpį, tiek suteiktų lėšų apimtis, o galutiniame rezultate turime beveik pusantro tūkstančio suteiktų paskolų už beveik 157 mln. eurų“, – sako ŽŪPGF l. e. direktorės pareigas Romalda Globienė.
Daugiausia paskolų buvo suteikta 2020 m. – 88,4 mln. eurų, 2021 ir 2022 m. atitinkamai – po 44,7 ir 23,5 mln. eurų.
„Svarbu akcentuoti, kad 2022 m. pradžioje pratęsus priemonės įgyvendinimą ir tam skyrus papildomų lėšų – taip pat buvo pagerintos lengvatinių paskolų sąlygos, leista antrą kartą kreiptis ūkio subjektams, gavusiems paskolas 2020–2021 m. laikotarpiu“, – papildo R. Globienė.
Skolinosi ir smulkūs, ir stambūs ūkiai
Daugiausia paskolų pagal jų skaičių gavo ūkininkai – 1 286 suteiktų paskolų (86 proc.). Iš viso ūkininkams paskolinta 83,9 mln. eurų, o vidutiniškai vienas ūkininkas skolinosi 65,2 tūkst. eurų.
Taip pat paskolos suteiktos žemės ūkio ir žuvininkystės srityse veikiančioms bendrovėms, žemės ūkio bendrovėms, žemės ūkio kooperatyvams, individualioms įmonėms, kooperatinėms bendrovėms ir mažosioms bendrijoms. Joms suteiktų paskolų suma siekia 72,7 mln. eurų, o vidutiniškai vienas ūkio subjektas skolinosi beveik 350 tūkst. eurų.
Lengvatinėmis paskolomis naudojosi ūkiai iš visos Lietuvos
Lengvatinės paskolos pagal šią skatinamąją finansinę priemonę suteiktos ūkio subjektams iš 50 skirtingų rajonų. Daugiausia paskolų suteikta ūkiams iš Joniškio, Panevėžio, Kėdainių, Šiaulių, Biržų, Radviliškio, Pasvalio, Pakruojo, Švenčionių ir Ukmergės rajonų – pagal suteiktų paskolų skaičių ūkiai iš šių rajonų gavo beveik pusę (48 proc.) visų suteiktų paskolų.
„Dėka priemonės įgyvendinime dalyvavusių finansų tarpininkų, paskolų teikimui turėjome itin didelį ir visą Lietuvą apimantį klientų aptarnavimo tinklą. Tai užtikrino galimybes paskolą gauti visoje Lietuvoje, o skirtos lėšos pasiekė tiek smulkiuosius, tiek stambiuosius ūkininkus“, – teigia R. Globienė.
Priemonės įgyvendinime dalyvavo 3 bankai (visoje Lietuvoje klientų aptarnavimo padalinius turintys Luminor bankas ir SEB bankas, bei PayRay Bank), RATO kredito unija, SME Finance ir net 25 KREDA bei LKU kredito unijų grupių unijos. Daugiausia paskolų per visą priemonės įgyvendinimo laikotarpį suteikė LKU kredito unijų grupė – 44,6 mln. eurų, SME Finance – 36,1 mln. eurų, KREDA kredito unijų grupė – 28,6 mln. eurų, RATO kredito unija – 19,1 mln. eurų ir SEB bankas – 18,2 mln. eurų.
Šiai finansinei priemonei įgyvendinti lėšos buvo skirtos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, iš jų 2022 m. lėšos skirtos iš grąžintų ir grąžintinų paskolų. Paskolos iki 2022 m. birželio 30 d. buvo teikiamos ūkio subjektams, susidūrusiems su apyvartinio kapitalo trūkumu dėl COVID-19 pandemijos pasekmių. Paskolos gavėjai galėjo kreiptis dėl lengvatinės paskolos iki 1 mln. eurų ir iki 72 mėn. laikotarpiui. Paskolai buvo taikoma fiksuota metinė palūkanų norma nuo 0,1 iki 1,51 proc.
